Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, 2022 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. 13 proc. daugiau nei 2021 m. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 126 pranešimai.
Anot I. Skuodienės, tai, kad gaunamų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų kiekis auga, yra džiuginantis reiškinys. Tai reiškia, kad a) visuomenė nebetoleruoja smurto, ji tampa jautresne šalia esančiam vaikui ir b) visuomenė pasitiki, kad paslaugos bus inicijuotos ir suteiktos ir, aišku, yra lūkestis, kad tėvai ir vaikas priims tas paslaugos.
Pastebima, kad vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus praneša ugdymo įstaigos. Taip pat į vaiko teisių gynėjus kreipiasi gydytojai.
„Džiuginanti tendencija, kad daugiau kaip 30 proc. pranešimų yra iš mokyklų ir ne tik apie pranešimus, bet kad ir švietimo įstaigos specialistai skambinasi, klausiasi dėl situacijų šeimose – kai tėvai nesutinka nustatyti tam tikros švietimo pagalbos vaikui, nesutinka rūpintis pamokų praleidimu, vienokiu ar kitokiu paauglio elgesiu. Tai tikrai yra džiuginanti tendencija. Taip pat sulaukiame ir gydytojų skambučių“, – sakė I. Skuodienė.
Nors praėjusiais metais didžioji dalis gautų pranešimų – 82 proc. – buvo nesmurtiniai, smurtą Lietuvoje galimai patyrė 2866 vaikai, t. y. vienas iš 180 vaikų. Pastebima, kad daugiausia pranešimų buvo gauta dėl fizinio smurto – 2216, seksualinio smurto – 300, psichologinio smurto – 291, nepriežiūros – 421. Fizinį smurtą dažniau patiria berniukai (1347 atvejai), o nuo kitų smurto rūšių labiau nukenčia mergaitės.
Pagal ELTA inf.