Ši paramos iniciatyva – kvietimas susitelkti prieš maisto švaistymą ir skurdą, kurios tebėra skaudi Lietuvos realybė. Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje siekia net 21,5 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Ypač pažeidžiami yra senjorai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgai darbo nerandantys asmenys. Skurdo riziką patiria beveik kas ketvirta moteris, kas trečias senjoras.
„Skurdas – ne tik tuščia piniginė. Tai ir užsidariusios durys gauti tam tikras paslaugas, galimybes, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kartu tai vienatvė ir dažnas jausmas, kad esi pamirštas. Todėl kiekvienas mūsų išgelbėtas kilogramas maisto tampa ne tik vakariene, bet ir ženklu, kad žmogus nėra vienas. Kad jo laukia, kad paskambins ir pasiimti maisto pakvies arba jo atveš savanoris“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Kasdienis darbas
„Maisto bankas“ kasmet nuo iššvaistymo išsaugo apie 6700 tonų maisto, kuriuo aprūpina daugiau nei 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Maistas pasiekia stokojančiuosius per 40 miestų ir miestelių atiduotuves, dvi labdaros valgyklas, per maisto perdirbimo virtuvę. Organizacija tiekia maistą ir šimtams kitų nevyriausybinių organizacijų.
Ši veikla pareikalauja ir didelių išteklių. Kasdien „Maisto banko“ autobusiukai įveikia šimtus kilometrų veždami maistą iš ten, kur jo surenkama daugiau, į vietas, kur trūksta. O nuolat augantys kuro, nuomos, komunalinių paslaugų kaštai tampa vis didesniu išbandymu.
„Kad galėtume padėti daugiau ir dažniau, mums patiems reikia visuomenės pagalbos. Kiekvienas euras virsta papildomais mūsų autobusiuko kilometrais, padeda, kad ūkininkų, prekybininkų, gamintojų išsaugotas maistas greičiau pasiektų žmones, plačiau pasklistų po regionus. Tai ir galimybė mums išlaikyti sandėlius, atiduotuves, virtuves. Tai ir žmonių rankos, kurios kruopščiai rūšiuoja, krauna, pakuoja ir išdalina paramą. Šios grandinės dėka, kiekvienas paaukotas euras vis tiek virsta maisto krepšeliu žmogui“, – pabrėžia S. Gurevičius.
Šiemet „Maisto bankas“ pradėjo programą „Sotūs namai“, kurios savanoriai lanko vienišus, negalią turinčius ar labai apleistus žmones jų namuose. Jie randa situacijų, kurios primena kino filmą: žmones, keletą metų neišėjusius į lauką, pamiršusius socialinį gyvenimą, kartais net neatsimenančius, kada paskutinį kartą ragavo mėsos, pieno ar kitų produktų.
„Vienos mūsų sutiktos moters žodžiai iki šiol skamba ausyse: „Aš negaliu patikėti, kad apie mane kas nors pagalvojo…“ Ji stovėjo tarsi apstulbusi, sakė, kad jau seniai nebesitikėjo, jog kažkas kada nors dar pasibels į jos duris. Metų metus gyveno viena, niekieno nelankoma, neklausiama, kaip laikosi. Todėl ta diena jai atrodė beveik neįtikėtina, kad kažkas ne tik prisiminė jos egzistavimą, bet ir atėjo su maisto krepšeliu, su noru pasikalbėti, pabūti šalia. Ji vis kartojo, kad tai pirmas kartas per labai ilgą laiką, kai jautėsi svarbi.
Tokie susitikimai aiškiai primena, kad maistas – ne tik kasdienis poreikis. Jis tampa priemone pasiekti tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, padeda atkurti ryšį ir suteikti galimybę gauti ne tik maisto, bet ir kitą reikalingą pagalbą“, – sakė S. Gurevičius.
Kiekvienas gali prisidėti
„Maisto bankas“ kviečia kiekvieną Lietuvos gyventoją prisidėti prie kovos su skurdu ir maisto švaistymu. Tai padaryti paprasta – pakanka skambinti ar išsiųsti trumpąją SMS žinutę numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka 10 eurų). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, todėl visa paaukota suma bus skirta tiesiogiai organizacijos misijai vykdyti, o trumpieji numeriai veiks iki metų galo.
„Maisto bankas“ šiuo metu remia 232 000 sunkiau gyvenančių žmonių, kuriems per metus išdalina 6700 tonų maisto.
„Maisto banko“ inf.