Kokius žodžius pasakyti mamai Motinos dienos proga? „Google“ paieškos sistema išmeta per 35 tūkst. rezultatų. „Šilutės naujienų“ pašnekovams tokia užklausa visai nereikalinga.
Galvodami apie savo mamas lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“ ir „Gintarėlis“ mažieji čiauškėjo, linkėjo, pasakojo iš savos patirties ir nutilę nuoširdžiai prisipažino, jog net neranda tokių žodžių, kuriais galėtų savo meilės dydį apibūdinti.
Poetiškai apie savo mamas kalbėjo Šilutės pradinės mokyklos vaikai, o vyresnieji, prisiminę vaikystę, neslėpė, kokias išdaigas buvo iškrėtę.
„Gintarėlio“ priešmokyklinukai iš „Bitučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių, padrąsinti pedagogių, pasakojo, kaip supranta, kad mama juos myli, ką kartu veikia ir ko norėtų mamoms palinkėti.
Domantas: Mane apkabina ir pabučiuoja. Mama moka iš siūlų ir popieriaus visokius dalykus padaryti. Ir mane išmokė. Kai sutaupysiu tūkstantį, padovanosiu mamytei kelionę į Turkiją. Dar išburčiau, kad ji viso pasaulio rūmuose gyventų.
Paulius: Tėvai susidėjo pinigus ir nupirko man elektrinį žaislą. Mes važinėjam dviračiais. Mama žada išmokinti mane važiuoti riedlente. Ji iškepa skanių florentinų su saulėgrąžom ir kartais atneša visai grupei paragauti. Kai iš kur nors grįžta mamytė, aš ją stipriai apkabinu, kad net įkvėpti negali.
Rugilė: Man pasakas seka kasdien, kartais žaidžiam „UNO“.
Saulė: O man skaito „Broliai Liūtaširdžiai“ ir anksti nevaro miegot. Mes važiavom kartu slidinėti.
Patricija: Man mama pasiuva visokių suknelių. Aš palinkėčiau mamytei „saldžių sapnų, kad nekąstų kūno jūsų“.
Linas: Mane išmokė šerti šunį. Mes kartu su mama siuntam ant lovos, o sesė žiūri.
Valdas: Norėčiau, kad mano mama visą laiką gyventų ir niekada nemirtų. Norėčiau padovanoti mamai namą, nes labai myliu.
Štai ką apie savo mamytes pasakojo „Ąžuoliuko“ priešmokyklinukai:
Ugnė: Visos mamos rūpinasi savo vaikais! Man šukuoja ir suriša plaukus, iškepa blynų, leidžia padėti jai virtuvėje. Mama mane išmokė draugauti ir elgtis gražiai su kitais vaikais.
Nojus: Mane mama išmokė saugiai elgtis su peiliu ir šakute – neįsidurti į akį.
Justas: Mane mamytė palydi į darželį. Aš su ja kartu medituoju. Labai svarbu, kai mamytė serga, jai pamasažuoti nugarą.
Mantas: Man patinka su mama eiti į svečius. Norėčiau jai padovanoti paukštį narvelyje.
Arnoldas: Jaučiu ir žinau, kad mane mamytė myli. Ji išvažiavo į Angliją. Aš jos labai pasiilgstu ir skambinu „Skype“. Kai čia baigsiu darželį išvažiuosiu į Angliją mokytis. Padovanočiau mamytei pianiną.
Mantas: Kol nelankiau darželio, mama leido nemiegoti pietų miego. Mamytei padovanočiau tokią mašiną, kad benzino nereikėtų pilti.
Vygantė: Kai su sese pešuosi mama supyksta. Mamytė mane išmokė draugauti. Norėčiau mamytei padovanoti stebuklingą nevystančią pienę.
Einaras: Man mamytė padovanojo mažą sesutę. Jai užtenka meilės abiems. Aš padedu pakeisti sesutei sauskelnes ir kai paprašo padedu maudyti. Palaikau šampūną ir išmuiluoju sesutei galvą.
Šilutės pradinės mokyklos pedagogai atsiuntė pluoštą mokinių minčių. Gaila, jog negalime visų jų parodyti.
Štai keletas:
Ieva: Aš nepažįstu nė vieno vaiko, kuris nemylėtų ir negerbtų savo mamytės. Mamytė – vien tas žodis turėtų būti gerbiamas ir rašomas didžiąja raide.
Aistė: Mano mamytė nuostabi. Pagimdė broliuką, panašų į tėtuką.
Kornelija: Mama – tai stebuklas duotas vaikams. Ji mus myli ir pati yra mylima. Ji man kaip brangiausias auksas, kurio mes, vaikai, neturime.
Doviltas: Mamos neturėsi – mylėt nemokėsi.
Emilija: Mano mama kaip pavasario medis. Žydi baltais, raudonais, rožiniais žiedais. Ji kaip vaivorykštė į kurią žiūri ir negali atsigėrėti.
Eligijus: Mamos dieną aš mamytę pasveikinu, o tėtis visaip stengiasi ją prajuokinti.
Viltė: Mano mamytė yra mano akys ir mano gyvenimas.
Grantas: Mane paguodžia, kai nukrentu nuo dviračio, padeda ruošti namų darbus. Mama, myliu tave labai!
Emilija: Mama, tai mažas vėjelis, kuris sūpuoja. Mama, tai saulės spindulėlis, kuris šildo. Mama, tai žvaigždelė, kuri užmigdo.
Panašių klausimų apie jų mamas paklausėme ir vyresniųjų.
Aktorė Alma Rimkevičiūtė.
– Kokią didžiausią pamoką išmokote iš savo mamos?
– Mama išmokė mane padėti kitiems, kai yra sunku, žmogiškumo, švelnumo, atjautos. Meilės žmogui ir kad tai yra kur kas aukščiau už materialines vertybes. Pati turiu paauglį sūnų ir stengiuosi jį mokyti tų pačių dalykų. Manau, jog būtent to dabartiniame pasaulyje labai trūksta.
– Įsimintiniausia išdaiga, kurią iškrėtėte mamai?
– Pamenu, mama pasakojo, kad vaikus atneša ne gandrai, o juos randa ant torto. Kai man buvo 3-4 metai, gyvenome Panevėžyje. Aš nusprendžiau nueiti ir pasižiūrėti į kepyklą, kaip atrodo ant tortų kepami vaikai. Kokius 2 km nukeliavau į kepyklą ir stovėjau ten kelias valandas, vis laukiau, o vaikai taip ir nepasirodė… Mama tuo metu iš proto ėjo, visų kaimynų apklausinėjo, kur dingau, kol surado. Kadangi pati esu mama, galiu pasakyti, kad kai vaikas dingsta, tai baisiausias dalykas mamai gyvenime.
Esu nerangi, tai vis daužydavau indus. Vaikystėje sudaužiau krištolinę vazą ir jos šukes pakišau po kilimu. Mama pajuto, kad traška kažkas užlipus ant kilimo… Tada gavau pylos.
– Už ką mamos norėtumėte atsiprašyti?
– Už tai, kad kai buvau paauglė išsprūsdavo aršesnis žodis. Gaila, kad tik kai prarandam savo tėvus, suprantam, kad per mažai jiems rodėme meilės. Tik dabar suprantu savo mamą. Man taip pat gera, kai mano sūnus apsikabina, pasako gerą žodį.
– Ko palinkėtumėte visoms mamoms?
– Sveikatos!
Savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė.
– Įsimintiniausia išdaiga, kurią iškrėtėte mamai?
– Nebuvau pavyzdingas vaikas, visko prisigalvodavau. Paauglystėje buvau atsisakiusi valgyti mamos gamintas sriubas. Man sriubos apskritai ir dabar nelabai patinka, jų išvis nevalgau. Tada mamą galbūt įskaudinau tokiais savo protestais. Dabar tikrai suvalgyčiau, kad tik mama neliūdėtų.
– Kokią didžiausią pamoką išmokote iš savo mamos?
– Mano mama mėgo kartoti frazę „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“. Šia tiesa ir stengiuosi vadovautis.
– Už ką mamos norėtumėte atsiprašyti?
– Kadangi nebuvo jokių labai rimtų dalykų, gal kad sriubos tada nevalgiau?..
– Ko palinkėtumėte visoms mamoms?
– Daug sveikatos ir kad nereikėtų išgyventi dėl savo vaikų klaidų. Mamos visada skaudžiai į tai reaguoja. Palinkėčiau, kad mamos suprastų, jog klaidos būtinos asmenybės tobulėjimui.