Oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei viskam tirpstant kils potvynis.
Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per 100 metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų.
Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – staigūs temperatūros svyravimai ir gausūs krituliai didina potvynių intensyvumą. “Tyrimai rodo, kad per artimiausius 20 metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sako Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė.
Šiemet dėl vieno šalčiausių šiame amžiuje sausio, susidariusios sniego/ledo dangos bei įšalo gali susiformuoti per pastarąjį dešimtmetį didžiausias potvynis.
Penktadienį daugelyje šalies upių stebėtas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas, iki 10 cm per parą. Neryje ties Jonava – kilimas iki 18 cm. „Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas. Grūdantis ledui, vietomis stebimas staigesnis vandens lygio kilimas“, – skelbia LHMT.
Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ledų sangrūdos. Ledu apsitraukę daugelis ežerų. Kuršių marios užšalusios, ties Nida ir Vente ledo storis 21-26 cm.
Pagal LHMT inf.