Apie tai, kad jaunoms mamoms, nesvarbu, jos nepilnametės ar būna vos vos peržengusios pilnametystės slenkstį, itin reikalinga visuomenės parama ir palaikymas – kalbama daug ir išsamiai.
Tačiau kas atsitinka, kai pastoja lengvesnį ar sunkesnį protinio sutrikimo laipsnį turinti mergina?
„Visuomenė apskritai prieš tokius vaikus nusistačiusi“, – neslepia Šilutės žemės ūkio mokyklos (ŽŪM) Žemaičių Naumiesčio skyriaus mokytojos.
Ne paslaptis, kad šiame skyriuje mokosi iš specialiųjų mokyklų atėję jaunuoliai, tad mokytojams tenka stebėti ir dalyvauti neįtikėtinose istorijose. Daugelis merginų, atkeliavusios iš vaikų globos namų, nemačiusios normalaus šeimos gyvenimo modelio, ilgą laiką gyvenusios asocialiose šeimose ir nežinančios daugelio elementariausių dalykų, labai greitai susikrauna klykiančius mažus kraičius. Vienos jų sugeba savo mažulėlius auginti, jais rūpintis, kitos tik gausina vaikų globos namų gyventojų gretas.
„Nereikėtų tuo stebėtis, nes kokį gyvenimą matei, kaip tave auklėjo tėvai, taip ir elgiesi“, – gūžčiojo pečiais pedagogės ir papasakojo kelias tikras istorijas.
Vaikas atsirado iš „šventos dvasios“
Pirmoji istorija verta knygos. Ne tokios, kuria reikėtų žavėtis, o pamokančios, galbūt šiek tiek moralizuojančios ir, kas be ko, atskleidžiančios ydingą vaikų globos namų auklėjimo sistemą.
Žemaičių Naumiesčio profesinės mokyklos auklėtinei Monikai (vardas pakeistas – aut. pastaba) – dar tik 21 metai, tačiau ant gyvenimo kupros jau turėtų sėdėti net du vaikučiai. Bet Monika dėl to nesuka galvos ir jaučiasi laisva kaip vėjas, nes savo atžalų neaugina – vaikai globojami vienuose Klaipėdos kūdikių globos namuose.
Mokyklos socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės ir buvusios merginos mokytojos Nijolės Kūgienės žiniomis, Monika visiškai jais nesidomi, nors tiems, kas tik nori klausytis, panelė fantazuoja nebūtus dalykus ir pasakoja, kad savo vaikelius lanko, veža jiems dovanų.
Tačiau apie viską – nuo pradžių. Prieš trejus metus mokytis į Žemaičių Naumiestį 17-metė Monika atvažiavo iš vaikų globos namų Klaipėdoje. Į juos papuolė būdama 16-kos metų, kai paaiškėjo, kad prie mergaitės seksualiai priekabiauja patėvis – gerokai už Monikos mamą jaunesnis vyras.
Apie tai, kad namuose yra prievartaujama, buvusiai auklėtojai N.Kūgienei buvo prisipažinusi ir anksčiau ŽŪM baigusi Monikos sesuo, kuri, pasak mokytojos, yra visiška Monikos priešingybė – dora ir kukli, tvarkingai gyvenanti mergina.
„Pastebėdavau, kad mergaitė savaitgaliais lieka mokyklos bendrabutyje ir į namus Klaipėdos rajone nevažiuoja. Kartą išdrįsusi prisipažino, kas dedasi motinos namuose“, – pasakojo mokytoja.
Pradėjus kilti į viešumą baisiems dalykams, Monika ir kiti šeimos vaikai buvo apgyvendinti vaikų globos namuose.
Kai rugsėjo mėnesį 17-metė Monika peržengė Šilutės ŽŪM Žemaičių Naumiesčio skyrių, mokytojoms kilo įtarimas, kad mergaitė laukiasi. Pati Monika net pasipiktinusi aiškino, kad ji žinanti, jog mylėtis su vaikinais nepabaigus mokslų negalima, ir ji to nedariusi.
Socialinė darbuotoja įtarimais ir būgštavimais pasidalino su vaikų globos namų direktore Klaipėdoje, kur Monika parvažiuodavo savaitgaliais, ir paprašė, kad ją apžiūrėtų gydytojas. Tačiau, kad nesilaukia, mergina sugebėjo įtikinti ir klaipėdiečius, tad medikų pagalbos neprireikė.
„Man atrodo, tuo metu Monika ir pati nesuprato, kad laukiasi. Buvo įsitikinusi ir visiems pasakojo, kad jos pilve vystosi auglys“, – pasakojo N.Kūgienė.
Tiesa vis tiek paaiškėjo, kai mergaitę teko vežti pas gydytojus dėl kitų ligų. „Bandžiau Monikos klausti, kas kūdikio tėvas, tačiau ji abejojo: gal patėvis, gal dar kas nors… Vadinasi, net pati nežinojo. Keisčiausia, kad ir sužinojus apie nėštumą, Monika dievagojosi su niekuo nemiegojusi. Turbūt mergaitė nesuprato, iš kur vaikai atsiranda“, – svarstė mokytoja.
Pagimdžiusi dukrelę, Monika pasiėmė akademines atostogas. Paskambinusi į mokyklą mokytojams pasakodavo, kad gyvena su dukrelės tėvu, nuomojasi butą ir viskas yra gerai. Vėliau paaiškėjo, kad kūdikio pas Moniką jau seniai nebebuvo. Nebuvo, aišku, ir jokio tėvelio.
Kai vaikas atsidūrė kūdikių globos namuose, Monika nustojo gauti kas mėnesį mokamą 520 litų pašalpą. Kai nebėra nei vaiko, nei mokslų – valstybė išmokas nutraukia. Praradusi pinigus, Monika ėmė glaustis prie savo globėjos, visiškai jai svetimos moters, kuri mergaitės gailėjo. Akademinės atostogos Monikai turėjo baigtis gruodį, tačiau jau prieš prasidedant mokslo metams, mokytojai sulaukė globėjos skambučio su prašymu pagelbėti ir merginą į mokyklą priimti nuo rugsėjo.
Vaiką paliko pati
Akademinės atostogos Monikai buvo sutrumpintos ir į mokyklą jai buvo leista grįžti rugsėjį. Tačiau mergina ir vėl į mokslus atvažiavo būdama nėščia…
Dabartinei Monikos auklėtojai Lolitai Dobravolskienei įtarimas kilo iš karto. Mokytoja klausė merginos, kaip yra, tačiau ji ir vėl viską neigė. Paskui prasidėjo žiemos atostogos, po kurių grįžus į mokyklą Monikos pilvelis jau matėsi kuo puikiausiai.
L.Dobravolskienė auklėtinę sugėdino, tačiau Monika teigė bijojusi prisipažinti. Pasakojo, pas gydytojus vaikštanti Klaipėdoje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ir tai – melas: kone visą nėštumo laikotarpį ji gydytojus aplenkdavo.
„Pas gydytojus nėštumo gale su triukšmais nuėjom. Priprašėme, kad gydytoja priimtų, nes vis tik ir jai didelė atsakomybė, kada pacientė ateina nėštumo pabaigoje. Tačiau Monika kabinete sukėlė tokį triukšmą, gydytoją išvadino tokiais žodžiais… Ginekologė, aišku, ją apžiūrėti atsisakė. Teko ieškotis kitos“, – pasakojo socialinė darbuotoja I.Vismantienė.
Kai gimė antrasis vaikelis, Monika net neėmė akademinių atostogų, ir kūdikį iš karto paliko ligoninėje.
„Jai buvo sudarytos sąlygos metus kartu su vaikeliu pagyventi Vilniaus vaiko ir mamos globos namuose, kur būtų galėjusi pasimokyti socialinių įgūdžių, kaip auginti ir prižiūrėti kūdikį. Tačiau Monika atsisakė“, – apgailestavo I.Vismantienė, kurios teigimu, Monika, jeigu tik norėtų, savo vaikais pasirūpinti galėtų.
Kūdikį „suplanavo“ pirmą pažinties vakarą
Papasakoti savąją įvykių versiją sutiko ir pati Monika. Tiesa, tenka perspėti skaitytoją, kad merginos pasakojime – daug abejotinų ir viena kitai prieštaraujančių detalių.
Monika pasakojo du vaikučius pagimdžiusi nuo skirtingų vyrų. Anot jos, nors gyvenimas ir nesusiklostė taip, kaip norėtųsi, abu kūdikiai buvo planuoti, laukiami, ir gimė iš didelės meilės.
Su pirmojo vaiko tėčiu Sauliumi Monika susipažino būdama 17 metų, kai, anot jos, mokėsi ir gyveno Priekulės specialiojoje internatinėje mokykloje. Sako, meilė buvo tokia stipri, kad abu pagalvodavo ir apie kūdikį, planavo, kaip jį augins.
Paklausta, kaip susipažino su kūdikio tėvu, mergina juokėsi, kad susipažinimo istorija įdomi ir linksma, ir ją verta papasakoti.
Atšventusi mokytojų dieną, Monika su drauge prieš trejus metus, spalio 10-tosios vakarą, nuvažiavo į Saugas, kur, kaip pati sako, gėrė ir „baliavojo“. Merginos taip užsišventė, kad pražiopsojo paskutinį į Priekulę vežantį autobusą, tad draugei neliko nieko kita, kaip paskambinti savo vaikinui ir paprašyti, kad namo parvežtų jis. Vaikinas į Saugas atvažiavo su Sauliumi.
Linksmybes jaunuoliai nusprendė pratęsti prie kažkokio ežero, kur, Monikos pasakojimu, ji su Sauliumi ir permiegojo. Kad merginos įsčiose užsimegztų nauja gyvybė, užteko tos vienintelės nakties.
„Iš pradžių nesupratau, kad laukiuosi, nes nieko apie tokius dalykus nežinojau, niekas man nebuvo nieko pasakojęs, tačiau kai ėmė keistis mano mintys ir kūnas, supratau, kas vyksta“, – pasakojo Monika, galbūt jau pamiršusi, kad norėjo papasakoti apie planuotą kūdikio atsiradimą.
Iš pradžių mergina sakė džiaugusis ir santykiais su vaiko tėvu, tačiau laikui bėgant jie suprastėjo. „Gaudavau „malkų“, nes Saulius buvo pablūdęs. Ėmė gerti, mane stumdyti, gyvenimas jo namuose, į kuriuos iš mokslų grįždavau savaitgaliais, tapo tikru pragaru“, – kalbėjo Monika.
Pasak merginos, pas mylimąjį ji važiuodavo jau iš Žemaičių Naumiesčio.
Susirado kitą
Būdama nėščia trečią mėnesį, mergina telefonu ėmė susirašinėti su Klaipėdoje gyvenančiu bendraamžiu Mindaugu, kurį sesuo apibūdino kaip „fainą vaikiną“, ir Monikai davė jo telefono numerį.
Monika pasakojo, kad kuo ilgiau bendravo su Mindaugu, tuo labiau blėso jausmai ją skriaudžiančiam Sauliui. Vieną savaitgalį jaunuoliai sutarė susitikti prie Klaipėdos autobusų stoties.
„Stebėjau Mindaugą pro daugiabučio namo kampą, bet jis mane pamatė ir pakvietė prieiti. Jam taip patiko, kad buvau tokia nedrąsi, miela mergaitė!“, – susipažinimo su antrojo vaiko tėvu detales dėstė Monika.
Dar tą patį vakarą jaunuoliai Mindaugo namuose vaišinosi alumi. Nusistebėjus, kad būdama nėščia, Monika gėrė alkoholį, mergina pasiteisino išgėrusi visai nedaug – „tik 2-3 skardines“. Po to vakaro Monika ir Mindaugas taip susidraugavo, kad vaikinas, pasak jos, dalyvavo ir gimstant Sauliaus kūdikiui.
„Pirmąjį vaiką iš manęs atėmė todėl, kad kai mažoji susirgo, nuvežiau ją į ligoninę, o kadangi man nebuvo vietos, palikau ten vieną. Mano globėja pinigais viską sutvarkė taip, kad buvau priversta pasirašyti atsisakymo dokumentus. Antrąjį vaiką iš manęs irgi atėmė. Kiek žinau, jį įsivaikino kažkokia merga“, – įsitikinusi tuo, ką sako, kalbėjo Monika.
Kai mergina pagimdė antrąjį kūdikį, Mindaugas, pasak jos, jau uždarbiavo Anglijoje, kur dabar kviečia atvažiuoti ir Moniką.
„Blogai jaučiuosi, kad atimti abu vaikai. Noriu kuo greičiau atsigauti ir pamatyti Mindaugą. Jis man sako, kad viskas bus gerai ir po 2-3 metų gal turėsime dar vieną kūdikį“, – ateities planus atskleidė Monika.
Vaikai neruošiami gyvenimui
„Monikos atvejis – išskirtinis“, – neslėpė pedagogės. Jis, jų nuomone, tik atskleidžia ydingą valstybės požiūrį į globos namuose augančius vaikus, kurie vėliau dėl to požiūrio nepajėgia patys savimi pasirūpinti, nežino ir nemoka spręsti elementariausių problemų, o ką jau kalbėti apie gebėjimą auginti savo atžalas.
„Globos namuose vaikai įpranta, kad viską už juos daro kiti. Kai juos paleidžia „į laisvę“, galima sakyti, išmeta kaip šuniukus į gatvę. Kai kurie nemoka net pasikloti lovos, nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto. O mes visų šių dalykų iš jų reikalaujame“, – pasakojo L.Dobravolskienė.
Pasak mokytojos, tokios problemos kaip nepilnamečių nėštumas tiek rūpestingose šeimose, tiek asocialiose ar vaikų globos namuose atsiranda dėl to, kad tėvai, globėjai ar auklėtojai nedrįsta vaikų apšviesti lytinės brandos klausimais, papasakoti, kaip saugotis nėštumo.
„Visuomenė apatiška tokiems dalykams, tik paskui stebisi, kad įvyko tai, kas įvyko“, – mano ir mokytoja Gražina Jončienė, pabrėžusi, kad garsiai reikėtų kalbėti apie nepilnamečių tvirkinimą, kuris vyksta asocialiose šeimose.
Yra ir gražių pavyzdžių
„Kartais pagalvoju, kad tos pas mus besimokančios mamos turi daugiau privilegijų nei mergaitės iš normalių šeimų, tačiau nesugeba to įvertinti“, – kalbėdama apie finansinę pagalbą sakė L.Dobravolskienė.
Tą rodo ir Monikos pavyzdys, tačiau kalbėti vien apie ją ir kitus panašius atvejus, kai jaunos motinos nenori auginti savo vaikų, būtų neetiška. Juolab kad pedagogės pamena ir gražių, šviesių istorijų.
Mokytoja Nijolė Kūgienė pasakojo didelės meilės vaikui istoriją, kuri, prasidėjusi nekaip, o pasibaigė laimingai. Buvusi mokyklos mokinė pastojo nuo kito buvusio mokytojos auklėtinio, „padovanojusio“ vaikų ne vienai merginai.
Kadangi mergina po mokslų grįžo namo, į asocialią šeimą, ir pagimdė savo kūdikį ten, cerebriniu paralyžiumi sergantis vaikutis iš merginos buvo paimtas. Tai padaryta ir atsižvelgus į gyvenimo sąlygas, kurios buvo itin prastos.
Nebematydama kitos išeities, kaip tik išeiti iš namų, mergina internete ėmė ieškoti pažinčių su vyrais. Susipažino su vienu vilniečiu ir pamėgino su juo gyventi. Po kiek laiko pora susituokė ir ėmė rūpintis, kad galėtų susigrąžinti vaikutį.
„Padedama socialinių darbuotojų, vaiką pora susigrąžino. Netikėjau, kad būdama tokia lėta, žodžio neištarianti, buvusi auklėtinė sugebės jį atsikovoti. Laimingi dabar abu su vyru, ir laukiasi antro vaikelio“, – pasakojo mokytoja.
N.Kūgienė pamena, kaip dabar Tauragėje gyvenanti kita auklėtinė, atėjusi pas ją su ašaromis akyse guodėsi, kad yra įkalbinėjama atiduoti savo kūdikį įvaikinti. Mergina nepasidavė ir vaikelį augina pati. Tiesa, pasak mokytojos, meilė kavalieriams irgi niekur nedingo, bet matydami meilę vaikui, žmonės jos gaili ir nesmerkia.
„Vienos merginos, moterys ar panelės turi motinystės jausmą, kitos – ne, ir nieko nepadarysi“, – įsitikinusi N.Kūgienė.
Šiltai apie savo buvusią auklėtinę, kuri dabar su vyru gyvena Kintuose, atsiliepė ir mokytoja L.Dobravolskienė. „Ir vyras, ir ji pati yra našlaičiai, tačiau kabinasi į gyvenimą. Dirba pas ūkininkus, stengiasi, ir niekas kitas jiems nepadeda“, – pasakojo moteris.
Kad jau kitąmet taps „močiute“, linksmai šypsojosi ir G.Jončienė. Visai neseniai paaiškėjo, kad laukiasi dvi šiemet į mokyklą įstojusios draugės. Atrodo, ir joms gyvenimas susiklostys sėkmingai, nes abi vaikučius žada pačios auginti.
Nuo liepos mėnesio kūdikį supa ir Saugų vaikų globos namų auklėtinė, kuri, nors ir neturėdama negalios, taip pat mokėsi Žemaičių Naumiestyje. Sausio mėnesį merginai sueis 18 metų. Padedama globos namų darbuotojų, ji planuoja nusipirkti butuką ir pradėti savarankišką gyvenimą. „Kalbinom, kad grįžtų mokslus baigti, tačiau mergina sako norinti savo vaikelį kiekvieną dieną prižiūrėti pati“, – pasakojo socialinė darbuotoja I.Vismantienė.