Naujas turistinis maršrutas – po Kuršių nerijos gaisravietę

20060515 gaisro gesinimasEkskursijos po didžiojo gaisro nuniokotus Kuršių nerijos plotus – su gido pasakojimu – už dešimt litų. Tokią naujovę neringiškiams ir kurorto svečiams pasiūlė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, rašo „Lietuvos rytas“.

Balandžio pabaigoje siautęs gaisras nuniokojo 130 hektarų plotą ir pridarė daugiau kaip 40 mln. litų žalos.

Apie ugnies stichijos šėlsmą ir baisius jos padarinius gamtai dabar galima sužinoti žygio „Ugnis sunaikina, ugnis pažadina“ metu.

Maršrutas – pagal jėgas

Keliaudami pėsčiomis smalsuoliai pamato kraupokus gaisravietės vaizdus, sudegusių kalninių kalnapušių masyvus, sužino, kaip su liepsnomis kelias dienas kovojo ugniagesiai ir miškininkai, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai, kaip bus tvarkomi išdegę plotai, kokie gamtiniai procesai jau vyksta ir vyks ateityje apanglėjusiose ir pajuodusiose teritorijose.
Iškylautojai kviečiami rinktis aikštelėje keturioliktajame kelio Smiltynė – Nida kilometre.

Žygį galima pasirinkti pagal jėgas – daugiau nei valandą trunkančią trijų kilometrų kelionę arba dvigubai ilgesnę.

Pribloškė gaisravietė

„Kai išdegusius plotus apžiūrėjau praėjus kelioms dienoms po gaisro, panorau su kitais pasikalbėti apie tai, kokių milžiniškų nuostolių padarė ugnis. Susirinkome į bičiulių gimtadienį ir nusprendžiau juos pakviesti į pirmąją kelionę po gaisravietę.  Visi buvo priblokšti ir kupini įspūdžių. Tuomet ryžomės rengti ekskursijas po degimvietę“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
fb-kv28420
Kol kas surengtos trys tokios išvykos. Artimiausia numatyta liepos pradžioje.

Žygio metu vadovai pasakoja ne tiktai apie šį ir ankstesnį Kuršių neriją nusiaubusį gaisrą ir jų pamokas. Ekskursantai išgirsta ir miškininkystės, kopų formavimosi istorijas, susipažįsta su nerijai būdingomis medžių, augalų rūšimis, jos gyvūnais ir paukščiais.

Atsiranda gyvybės ženklų

Planuojama didžiojoje išdegusio ploto dalyje atsodinti kalnines pušis. Tačiau nacionalinio parko specialistai mano, kad bent pusę viso ploto reikėtų palikti tokį, koks yra, kad augalija atželtų natūraliai.

Naujos gyvybės ženklų jau yra ir dabar – išdegusioje miško paklotėje stiebiasi žolė, mėlynių šakelės, tarp nuodėguliais virtusių kalnapušynų sodria žalia spalva išsiskiria bene trijų sprindžių aukščio beržų stiebeliai.

„Viliamės, kad po tokių žygių žmonės Kuršių neriją pradės vertinti kitaip, suvoks neapsakomą šios vietos kraštovaizdžio įvairovę, ir Neringa nebebus tik tysojimo prie jūros vieta“, – sakė A.Feser. Ji neatmeta, kad tai – ir puikus panašių tragedijų prevencijos būdas.

Tam pagelbės ir netrukus pasirodysianti Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistų parengta knygelė, kurioje, be šio, bus pateikti dar keturi pėsčiųjų maršrutai Neringoje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.