Pasireiškia vaikystėje
„Atopinis dermatitas – lėtinė, pasikartojanti, uždegiminė odos būklė, sukelianti stiprų niežulį“, – sako gydytoja L. Lukavičiūtė. Anot specialistės, lėtinei ligos stadijai būdingas veido paraudimas, blyškumas burnos srityje, raukšlės apatinėje vokų srityje, delnuose, dažnai matomos paryškėjusios odos linijos. Ūmi stadija pasireiškia pūslelėmis, šlapiavimu, papulėmis ir šašais.
Atopinis dermatitas gali pasireikšti skirtingose vietose bet kurio amžiaus žmogui, pažeisti kelias sritis ar išplisti visame kūne. Paprastai jis diagnozuojamas vaikams ir paaugliams.
Remiantis Tarptautinės dermatologų sąjungos 2022 m. ataskaitos duomenimis, apie 223 mln. žmonių serga atopiniu dermatitu, net 43 mln. iš jų yra 1-4 metų vaikai. Kūdikiams liga dažniau pažeidžia galvos odą, veidą ir tiesiamuosius galūnių paviršius. Vaikams ir suaugusiesiems bėrimai atsiranda veido, kaklo srityje, veikia rankų ir kojų odą, lenkiamuosius galūnių paviršius. Sunkiais atvejais atopinis dermatitas gali apimti didžiąją kūno dalį.
Vaikui augant beriamos sritys gali pasikeisti, pasitaiko, kad simptomai išnyksta dar paauglystėje. „Nėra apibrėžto amžiaus, per kurį liga gali atsirasti, pasireiškimo laikas ir eiga gali būti nenuspėjami, todėl pamačius pirmuosius požymius, derėtų kreiptis į specialistus“, – ragina gydytoja.
Neapsaugotas nė vienas
Pasak vaistininkės L. Mockutės, odos paskirtis yra išlaikyti drėgmę ir apsaugoti nuo bakterijų bei dirgiklių. Kai tam tikros jos ląstelės pradeda netinkamai funkcionuoti, oda nebeatlieka savo funkcijų, kol galiausiai sutrinka gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra. Tuomet oda tampa mažiau atspari, atsiranda problemų, tarp jų ir atopinis dermatitas.
Pasak specialistės, atopinio dermatito priežastys įvairios, visgi didžiausią įtaką daro maisto ir aplinkos alergenai. Karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, soja, kviečiai, žiedadulkės, pelėsis, namų erkutės, cheminiai, fiziniai dirgikliai, namų apyvokos priemonės ir kvepalai. Staigūs oro temperatūros pokyčiai taip pat gali paspartinti ligos paūmėjimą ar atsiradimą: labai sausas oras ar žema temperatūra.
Jeigu žmogus iki šiol nesiskundė atopiniu dermatitu, tai nereiškia, kad negali susirgti ateityje. Jeigu yra sąlytis su alergenu, simptomai gali atsirasti ganėtinai greitai – per keletą valandų. Jeigu žmogaus jau serga, būklė paūmėti gali staiga.
L. Mockutė įspėja, jog iš pirmo žvilgsnio paprasta odos liga gali sukelti didelių komplikacijų. Pavyzdžiui, stafilokoko sukeltą bakterinę infekciją, nes šios rūšies bakterijos sukelia įvairias ligas.
Svarbus emolientų naudojimas
Atopinis dermatitas neišgydomas, liga vis atsinaujina, o remisijos trukmė priklauso nuo kontakto su alergenais. Gydymui svarbiausi niežulį ir uždegimą slopinantys vaistai bei drėkinantys emolientai, kremai, kurie apsaugo odą. Dermatitu sergantis žmogus tokias priemones turėtų aplikuoti kas 4–6 valandas – tokį laiko tarpą jie yra aktyvūs.
Būtina palaikyti gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą žarnyne, nes įrodyta, kad odos problemos yra glaudžiai susijusios su žarnynu.
Išvengti ligos tam tikrais atvejais neįmanoma, bet siekiant sumažinti riziką bei sušvelninti galimus simptomus, anot L. Lukavičiūtės, derėtų imtis prevencijos. Patariama atsisakyti stipraus kvapo muilų, prausiklių bei kitų šią savybę turinčių higienos produktų ir vietoje jų naudoti hipoalergines priemones, vengti didelio karščio ar šalčio, kontakto su žinomais alergenais – dulkių erkutėmis ar naminių gyvūnų pleiskanomis.
Derėtų išmokti valdyti stresines situacijas. Stresas irgi yra didelis dirgiklis, galintis paūminti ligos eigą ir palaikyti nuolatinį uždegimą.
Nors atopinis dermatitas yra lėtinė būklė, ją galima veiksmingai valdyti, o kai kada simptomai gali kuriam laikui ir visai išnykti.
Pagal BNS inf.