Registruota beveik 60 000 gręžinių
Nelegalius gręžinius, įrengtus iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo galima įteisinti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki šių metų balandžio 30 d. Per šį laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba gavo daugiau kaip 14 tūkst. prašymų ir įteisino apie 3,2 tūkst. gręžinių. Dauguma prašymų pateikti laikotarpio pabaigoje: 2024 m. sausio–balandžio mėnesiais tarnyba sulaukė 8,6 tūkst. paraiškų, o 2022 m. – tik 546. Dėl tokio antplūdžio susidarė didelis administracinis krūvis, dalies paraiškų nagrinėjimas vis dar tęsiasi.
„Paraiškų skaičius išaugo per kelis paskutinius mėnesius, todėl mūsų komandai teko dirbti maksimaliu pajėgumu. Raginame gyventojus nedelsti ir šį kartą kreiptis kuo anksčiau, nelaukiant paskutinės dienos“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.
Iš viso šiuo metu Lietuvos Žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių.
Kreiptis į savivaldybę
Birželio pabaigoje Seimas priėmė laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, pagal kurį iki 2026 m. liepos 31 d. galima įteisinti nelegaliai įrengtus gręžinius be sankcijų. Aplinkos ministerija ragina nedelsti ir dokumentus pateikti kuo anksčiau, taip bus galima išvengti eilių.
Pirmasis žingsnis įteisinimo procese – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Jei geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė turi pritarti paraiškai.
Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d. Kai yra pagrįstų duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai. Taip pat nepritarimas taikomas, jei asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju, jei savivaldybė neduoda pritarimo, gręžinį reikia likviduoti.
Gavus savivaldybės pritarimą, per 6 mėnesius reikia pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.
Įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir vadinamosioms „vandens adatoms“ – tai seklios, dažnai soduose ar sodybose naudojamos konstrukcijos, dar vadinamos adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa ar „mini gręžiniu“. Pagal įstatymą jos prilyginamos gręžiniams ir taip pat privalo būti registruojamos. Šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia.
Neįregistravus gresia sankcijos
AM primena, kad neįregistravus gręžinio gyventojams gali grėsti nemenkos pasekmės: tokį gręžinį gali tekti likviduoti ir įsirengti naują, o tai gali kainuoti 5–6 tūkst. eurų. Taip pat už nelegaliai eksploatuojamą gręžinį taikoma administracinė atsakomybė – gyventojams nuo 300 iki 800 eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 700 eurų.
Savo gręžinio statusą (ar jis įregistruotas), galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje Elektroninės paslaugos (Gręžinių žemėlapis).
Atsidarius šią nuorodą, reikia sutikti su sąlygomis ir rodomame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jei savo žemės sklype neradote taško su gręžinio numeriu, gręžinys nėra įregistruotas.
Kodėl būtina registruoti?
Gręžinių registravimas svarbus norint apsaugoti Lietuvos požeminio vandens išteklius. Turint aiškią informaciją apie gręžinių skaičių, vietą ir naudojimą, galima tinkamai vertinti požeminio vandens būklę, stebėti jos pokyčius ir užkirsti kelią galimai taršai.
Nelegalūs gręžiniai gali tapti rimtu aplinkos taršos šaltiniu. Jie kelia grėsmę požeminiams vandens ištekliams: netvarkingi ar netinkamai įrengti gręžiniai gali užteršti vandenį, pakeisti jo lygį, skleisti taršą į kaimynines teritorijas. Kartais dėl netinkamai likviduoto gręžinio iš žemės gelmių prasiveržia sūrus vanduo, kuris gali ilgam užteršti geriamojo vandens šaltinius.
Registruoti gręžiniai leidžia užtikrinti, kad jie įrengti laikantis reikalavimų. Tai padeda apsaugoti gamtą ir pačius vartotojus bei jų kaimynus, ypač gyvenančius urbanizuotose ar hidrogeologiškai jautriose vietovėse, kur netinkamai įrengtas gręžinys gali turėti įtakos kaimyninių teritorijų vandens kokybei.
Gręžinių registras padeda išvengti nelegalios veiklos – kai gręžiniai įrengiami be leidimų, nesilaikant techninių ir aplinkosauginių normų. Aiškus gręžinių teisinis statusas būtinas planuojant teritorijų plėtrą, kad ši būtų suderinta su tvaraus vandens naudojimo principais ir užtikrintų ilgalaikį švaraus geriamojo vandens prieinamumą.
Todėl kviečiame gyventojus būti atsakingus – rūpintis savo aplinka ir pasidomėti, ar artimoje kaimynystėje naudojami gręžiniai yra teisėti, dalintis informacija su kaimynais, priminti apie pareigą registruoti gręžinius. Tai bendras tikslas, užtikrinantis, kad požeminis vanduo būtų naudojamas atsakingai ir teisėtai. Jei matote, kad kaimynas piktybiškai vengia registruoti gręžinį, nelikite abejingi, kreipkitės į Aplinkos apsaugos departamentą.
Aplinkos ministerijos inf.