„Kasmet susiduriame su žolės ir miškų tyčinio padegimo atvejais, kai vieni galvoja, kad žolę pavasarį deginti „sveika“, kiti žolę ir net mišką padega iš piktų paskatų. Visuomet stengiamės žmones informuoti, paaiškinti apie žolės deginimo riziką, neigiamą poveikį gyvajai gamtai“, – sako VMU vadovas Valdas Kaubrė.
Anot jo, lyginant žolės deginimo atvejų skaičių ir padarytą žalą gamtai, daugiausia įtakos nevaldomiems gaisrams kilti ir plisti turi oro sąlygos. Vyraujant lietingam pavasariui, nesant vėjuotiems orams, kylantys gaisrai stipriai neišplinta arba yra greitai lokalizuojami.
2019 m., vyraujant ypač šiltiems orams kovo–balandžio mėnesiais, kilo net 132 miško gaisrai, kurių metu apdegė arba sudegė 163,39 ha miško. Beveik pusė gaisrų kilo dėl šalimai degusių pievų išplitimo į miškus. Tuo metu pernai fiksuoti 24 miško gaisrai, kurių metu išdegė 33,49 ha miško, 10-tyje gaisrų atvejų nustatyta priežastis – išplitusi ugnis iš šalimai degusių pievų.
„Miško gaisrai neišvengiami, tačiau skiriame didelį dėmesį užkardant žolės bei miško padegimo atvejus – nuolat šviečiame visuomenę apie neigiamą gaisrų poveikį gamtai. Taip pat investuojame į modernias technologijas – dronus, vaizdo stebėjimo detektorius, vaizdo apdorojimo programinę įrangą, atnaujiname priešgaisrinių automobilių parką bei gaisrų gesinimo įrangą“, – sako VMU atstovas Marius Ivanauskas.
Siekiant sumažinti pernykštės žolės deginimo atvejų, išaiškinti padegėjus ir informuoti gyventojus apie tokių gaisrų pavojų nuo kovo 20 iki balandžio vidurio organizuojami VMU ir PAGD prevencinio pobūdžio reidai, vykdomi visoje Lietuvoje, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę. Reidai nevykdomi esant lietui.
ELTA inf.