Jau vien dėl to, kad apie valandą trunkančią 100 km kelionę automobiliu pas artimuosius ir šeimos ar giminės susitikimą tenka pakeisti nuotoliniu bendravimu, į aplinką išmetama apie 60 kartų mažiau anglies dvideginio.
„Paskaičiuokime: Lietuvos automobilių parko vidutinis anglies dvideginio rodmuo yra 180 g/km. Vadinasi, kelionė, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Kauno, sukurs 18 kg išlakų į atmosferą. O populiaria programėle „Zoom“ pabendravus valandą, emisijos į atmosferą sudaro apytikriai 282 gramus anglies dvideginio. Tad virtualaus bendravimo poveikis atmosferai 64 kartus mažesnis nei gyvo susutikimo“, – sako Tomas Aukštinaitis, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnysis patarėjas.
Daug išteklių gyventojai gali sutaupyti ir pagalvoję apie tvarias dovanas bei kuklų šventinį stalą. Dėmesį reikėtų skirti tikrajai kalėdinių švenčių prasmei – ne dovanų pertekliumi ir nukrauto stalo gausa, o nuotoliniu dėmesiu artimiesiems ir aplinkiniams. „Susiskambinkime, pasišnekėkime ir pabūkime kartu, naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis, – kviečia Ieva Stulgytė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupė vyresnioji patarėja. – Skatinkime tvarų vartojimą ir gerai apgalvokime, ar dovana apskritai reikalinga, ar ji bus pritaikoma ir nedidins augančio atliekų kiekio.“
Lietuvoje 2015 m. susidarė vidutiniškai 448 kg komunalinių atliekų vienam gyventojui, 2018 m. – 464 kg, o 2019 m. – jau 470 kg. Dėl augančio vartojimo didėja tekstilės (beveik 4 kg vienam gyventojui), elektronikos (4,3 kg) atliekų kiekiai.
„Užuot pirkę nereikalingus daiktus, pabandykime patys padaryti ar pagaminti dovanas ir nudžiuginti artimuosius – juk kokios puikios ir tvarios dovanos yra naminiai sausainiai, vasarą virtos uogienės, rudens derliaus gerybės; mūsų rankomis sukurtas aksesuaras, atvirukas, piešinys“, – sako Ieva Stulgytė. Ji primena, kad dovanų nereikėtų pakuoti į perteklines pakuotes. Pakavimui puikiai tiks seni laikraščiai, natūralūs tekstiliniai audiniai, kuriuos paskui galima pritaikyti buityje. Dovanoms surišti gali būti naudojamas lininis siūlas, o papuošti – nukritusios medžių šakelės, džiovinti vaisiai ir uogos, smilgos. Galima naudoti ir anksčiau sukauptus dovanų maišelius ar pakavimo popierių.
Šiais metais ypač verta atsakingai suplanuoti šventinio stalo valgiaraštį, kad netektų švaistyti maisto. Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas išmeta net 37 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Reikėtų nusipirkti tik tų produktų, kuriuos suvartosime laiku.
Rašyti atsakymą