Septintuoju numeriu Rusnės Garbės knygoje įrašytas nusipelnęs žirginio sporto treneris, šviesios atminties Pranas Prasauskas – už pasiektą šuolio rekordą ir Rusnės salos garsinimą.
P. Prasauskas (gimė 1917 m.) užaugo Suvalkijoje, Žaliosios valsčiuje (netoli Kudirkos Naumiesčio), kur apie 1930 m. buvo įkurtas vienas pirmųjų ir stipriausių to laikmečio civilių raitelių ratelių – Žaliosios ratelis. Priminsime, jog civiliams leista dalyvauti varžybose tik 1933 m., iki tol žirginis sportas buvo išimtinai karininkų ir puskarininkių užsiėmimas.
Paauglystę praleidęs žirgininkų krašte, vėliau P. Prasauskas ilgus metus gyveno tremtyje. Grįžęs įsikūrė Rusnėje ir čia atrado pašaukimą – žirgus ir jojimą. Pats parengė varžyboms žirgus Sakalą, vėliau Gintarą, kuriuos tiesiog „nužiūrėjo“ kaime.
Pirmosios pergalės pasipylė, kai raiteliui buvo daugiau nei 40 metų: 1962 ir 1963 m. bronzos medaliai Lietuvos čempionatuose su Sakalu, 1965 ir 1967 m. SSRS kaimo sporto draugijų konkūrų čempionas, 1966 m. III Tarptautinių varžybų Vilniuje metu su Gintaru pasiekė aukščio rekordą (205 cm), gyvavusį 32 metus. 1968 m. V Tarptautinėse konkūrų varžybose su Gintaru jis laimėjo šuolio galingumo rungtį – 180 cm. 1971 m., būdamas jau 54 m. amžiaus, P. Prasauskas iškovojo ir taip ilgai siektą Lietuvos čempiono titulą (su žirgu Gintaru).
Pranas Prasauskas palaidotas Rusnės kapinėse.
