Paprastai – apie judėjimo ir pėdų svarbą

Šiandien jau didelė  dalis žmonių žino kas yra kineziterapija. Išvertus iš  graikų kalbos „kinezi“ ir „terapija“ – gydymas judesiu, o šiandieninė reabilitacija neįsivaizduojama be kineziterapijos. Tai gali būti aktyvūs ar pasyvūs užsiėmimai po ortopedinių-traumatologinių problemų, neurologinių pažeidimų, net  onkologinių ligų. Kineziterapija apjungia daug sričių ir metodikų. Tai aktyvios ar pasyvios stabilizacinės, volavimo, teipavimo technikos, manualinės metodikos, o kineziterapeutas šiandien dirbdamas turi nuolat mokytis ir tobulėti, kad įgytų naujausių žinių, gebėjimų ir kompetencijų. 

Juleta BANELIENĖ, UAB medicinos centro „Puriena“ kineziterapeutė.

Judėjimas sprendžia daug problemų

Visa ko pagrindas yra  judesys, žmogus sutvertas judėti. Fizinis aktyvumas yra vaistas nuo daugelio ligų. Tai kaip ir sveikata: ji  yra viskas, o be sveikatos viskas yra niekas. Panašiai galima pasakyti apie fizinį aktyvumą, judėjimą.

Man teko laimė ir puiki patirtis vesti mankštas, fizinio aktyvumo užsiėmimus Šv. Pranciškaus onkologinės paramos centre, ten stebėti teigiamą tiek fizinį, tiek psichoemocinį efektą pacientams, susidūrusiems su onkologine liga. Reikia pažymėti, kad ši liga nėra nuosprendis – tai dažnai nelengvas kelias, kartu su ligą įveikti padedančiais specialistais. Pacituosiu gerb. gydytoją-onkologę  E. Juodžbalienę: „Kineziterapija – tai ne tik štangų kilnojimas. Tai daugybė metodų, kurie taikomi judėjimo aparatui išjudinti, stiprinti. Intensyvumas ir stiprumas, sudėtingumas galimas nuo … iki. Esu lankiusi nemažai kineziterapijos kursų, tai ką išmokau, taikiau savo artimiesiems ir išsprendžiau daug problemų be vaistų. Taip stipriai tikiu šiais metodais, kad kartais save vadinu kineziterapeutu-mėgėju ir, jei būčiau jauna, stočiau mokytis į šią sritį“.

Ko nenaudojame, tą prarandame

Ilgametė patirtis su pacientais ir darbas Medicinos centre „Puriena“ įpareigoja pasakyti, kaip svarbu būti fiziškai aktyviems, nepriklausomai nuo amžiaus. Priešingai, dirbant su vyresnio amžiaus pacientais pastebiu jų nenorą judėti, silpstančius raumenis, prastėjančią judesių koordinaciją ir pusiausvyrą. Vyresniame amžiuje prarandame dalį raumenų jėgos, sąnarių paslankumo,  sutrinka pusiausvyra, koordinacija. Pacientai pasakoja, kad dažnai virsta, sunkiau juda, kalba apie sutrikusią pusiausvyrą, apsunkintą judėjimą, jėgų ir energijos stoką. Todėl svarbu nenustoti būti fiziškai aktyviais bet kokiame amžiuje.

Prof. A. Skurvydas yra sakęs: „Ko nebedarai ir nenaudoji – tą prarandi“. Tai tiesa, nes nėra duotybė žmogui iki gyvenimo pabaigos išlaikyti sveiką, paslankų kūną, jeigu jis nesirūpina juo.

Psichikos centro „Puriena“ dienos stacionaro fizinio  aktyvumo  užsiėmimuose  žmonės supažindinami su fizinio aktyvumo nauda, čia atliekamos specialios mankštos, vyksta pasivaikščiojimai miške.

Ėjimas – viena paprasčiausių ir efektyviausių fizinio aktyvumo formų. 30-90 min. trukmės ėjimas aktyvuoja raumenyną, kuris gamina mūsų natūralius „vaistus“ – miokinus, stimuliuojančius milijardus kūno ląstelių. Toks fizinis aktyvumas gerina širdies kraujagyslių, smegenų, kvėpavimo, imuninės sistemų darbą. Vaikščiojimas stiprina protinį ir fizinį darbingumą, gerina gebėjimą įveikti stresą ir atsistatyti po jo, mažina uždegiminius procesus, nutukimo riziką ir padeda kovoti su senėjimu. Svarbu pradėti ir pasitarus su specialistu pasirinkti atstumą, laiką ir intensyvumą. Naudingesnis ėjimas bus kaitaliojant jo greitį.

Judėti pradėkime nuo pėdų

Pėdos – tai mūsų atrama, pagrindas ant žemės. Galima sakyti tai lyg gyvenimo „batai“, kurių dėka galime eiti, bėgti, šokti, stovėti, suprasti kur ir ant ko stovime, kietos ar minkštos, šiltos ar šaltos dangos. Rytų medicina kalba ir apie labai svarbius taškus pėdoje, kuriuos aktyvuojant aktyvinama ir mūsų organų veikla.

Pėda sudaryta iš daugybės kaulų, sąnarių, raiščių ir raumenų. Tai viena svarbiausių kūno dalių, kuri tiesiogiai lemia žmogaus stovėseną, laikyseną ir judėjimą. Pėdos atlieka ne tik atramos, bet ir amortizacijos funkciją.

Svarbiausia anatominė pėdos dalis yra  jos skersinis ir išilginis skliautai. Jie  veikia kaip natūrali „spyruoklė“ leidžianti saugiai, be skausmo atlikti bet kokius judesius: pašokti, bėgti, eiti.

Plokščiapėdystė,  arba aukštas pėdos  skliautas, netinkama avalynė gali iškreipti kūno svorio pasiskirstymą, dėl to gali atsirasti laikysenos sutrikimų. Netaisyklinga laikysena  ilgainiui gali sukelti skausmus nugaroje, keliuose ar klubuose, nes visos šios kūno dalys yra glaudžiai susijusios.

Sveikos ir stiprios pėdos yra pagrindas ne tik taisyklingai laikysenai, bet ir bendrai gyvenimo kokybei, todėl svarbu jas prižiūrėti ir stiprinti. Svarbu ne tik atliktas pedikiūras, nagų priežiūra, bet ir kasdienė pėdų mankšta. Pratimus  galima atlikti sėdint ir stovint ar gulint, svarbu pradėti, kad jūs sveikesnėmis, stipriomis pėdomis  žengtumėte į geresnę savijautą.