2005–2025 m. užregistruotų nusikalstamų veikų sumažėjo 52 proc., nužudymų – 81 proc., plėšimų – net 95 proc., vagysčių – 78 proc. Tai vieni didžiausių teigiamų pokyčių nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Visgi tradicinius nusikaltimus keičia mažiau matomos, technologijomis grįstos grėsmės. Per tą patį laikotarpį sukčiavimų padaugėjo 25 proc., be to, fiksuojamas ryškus elektroninių nusikaltimų ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų augimas.
Saugumo iššūkiai tampa vis sudėtingesni ir labiau fragmentuoti, o nusikalstamos veikos vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, tampa labiau organizuotos ir reikalauja kitokių prevencijos bei tyrimo priemonių. Todėl svarbu pereiti nuo bendro reagavimo prie tikslinio, duomenimis grįsto rizikų valdymo.
Sudėtingiausia viešojo saugumo problema yra smurtiniai nusikaltimai. Nors jų skaičius mažėja, struktūra išlieka stabili. Daugiau nei pusė nužudymų susiję su alkoholio vartojimu, o tipinis smurtautojas yra socialiai pažeidžiamas, vidutinio amžiaus vyras.
Gyventojų saugumo jausmas per du dešimtmečius išaugo nuo 54 iki 89 proc., o pasitikėjimas policija Lietuvoje yra vienas sparčiausiai augančių ES – šalis šiuo rodikliu šiuo metu užima 9 vietą. Visgi tik 44 proc. nukentėjusiųjų kreipiasi į teisėsaugą, tad dalis nusikaltimų lieka nepastebėti.
VRM sociologė Eglė Vileikienė pažymėjo, kad kai kuriose srityse Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų ES valstybių – ypač pagal nužudymų lygį, žuvusiųjų eismo įvykiuose ir gaisruose skaičių.
ELTA inf.
