Mokslas šiandien skaičiuoja daugiau nei 200 skirtingų virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Todėl žmogus gali susirgti kelis kartus per sezoną, kaskart „pasigavęs“ vis kitą sukėlėją. Lietuvoje suaugusieji vidutiniškai serga 2–4 kartus per metus, vaikai – iki 8 kartų, o darželinukai virusus namo parsineša kone kas mėnesį. Medicina tai vertina ne kaip silpno imuniteto ženklą, o kaip natūralią organizmo „treniruotę“ – taip imuninė sistema mokosi atpažinti pasaulio grėsmes.
Gripas šiemet – ypač klastingas
Šį sezoną gydytoja išskiria gripą kaip vieną pavojingiausių žiemos infekcijų. Priešingai nei įprastas peršalimas, gripas nesibeldžia – jis prasideda staiga: aukšta temperatūra, stiprūs raumenų ir galvos skausmai, ryškus silpnumas, o neretai ir komplikacijos, galinčios baigtis plaučių uždegimu ar hospitalizacija. Skirtingai nei peršalimas, gripas gali „paguldyti“ net visiškai sveikus žmones.
Šiemet daliai pacientų liga pasireiškia ne tik kvėpavimo takų, bet ir virškinamojo trakto simptomais – vargina viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, kartais vėmimas. Ši vadinamoji gastrointestininė gripo forma ypač klaidina pacientus: simptomai neretai palaikomi „žarnyno virusu“ ar apsinuodijimu, todėl į medikus kreipiamasi per vėlai.
Gripas nėra liga, kurią reikėtų „išvaikščioti“ ar gydyti savarankiškai, ypač jei temperatūra laikosi kelias dienas, atsiranda dusulys, stiprus silpnumas ar netikėti virškinimo sutrikimai.
Gripo antibiotikais negydome. Antibiotikai veikia bakterijas, bet neturi jokio poveikio virusams, todėl jų vartojimas be indikacijų ne tik nepadeda, bet ir didina antimikrobinio atsparumo problemą. Antibiotikai skiriami tik kai prie virusinės infekcijos prisideda bakterinės komplikacijos – ir tik gydytojui įvertinus situaciją.
Didžiausia rizika
Didžiausia rizika užsikrėsti kyla ne šaltyje, o uždarose patalpose – biuruose, viešajame transporte. Žiemą žmonės būna arčiau vieni kitų, rečiau vėdina patalpas, o vienas kosintis žmogus gali per kelias valandas tapti infekcijos šaltiniu visam kabinetui.
Tai ypač aktualu studentams ir jauniems žmonėms, gyvenantiems intensyviu tempu: paskaitos, darbas, sesijos, miego trūkumas, nuolatinis stresas silpnina organizmo atsparumą, o liga dažnai “pasiveja” tada, kai atrodo, kad sustoti negalima.
Ilgiau nei 15 minučių trunkantis artimas kontaktas su sergančiuoju uždaroje erdvėje riziką susirgti padidina kelis kartus. Todėl paprasti dalykai – likti namuose susirgus, dėvėti kaukę, kosėti ne į delną, o į sulenktą alkūnę – turi didesnę reikšmę nei daugelis brangių „imunitetą stiprinančių“ priemonių.
Gyvenimo būdas
Mokslas teigia: stebuklingos piliulės tiesiog nėra. Iki 60 proc. mūsų sveikatos lemia gyvensena, o ne genetinis kodas ar brangūs maisto papildai. Imuninė sistema nėra paprastas jungiklis, kurį galima spustelėti norint akimirksniu apsisaugoti; ji labiau primena sudėtingą orkestrą, kuriam būtinas ritmas, poilsis ir tinkamos sąlygos, kad bendras skambesys būtų darnus.
Šio vidinio „orkestro“ sinergija prasideda nuo judėjimo, kuris veikia kaip natūralus ir nieko nekainuojantis vaistas. Reguliarus, bent pusvalandį per dieną trunkantis vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne tik gerina kraujotaką, bet ir tiesiogiai skatina imuninių ląstelių „budrumą“, tai vadinama viena efektyviausių prevencijos priemonių. Svarbi ir mityba, kurioje turėtų dominuoti ne trumpalaikės mados ar „superproduktai“, o bendras balansas. Ypač žiemą organizmas jautriai reaguoja į skysčių ir vitaminų trūkumą, tad paprastas vanduo, drėkinantis kvėpavimo takų gleivinę, bei augalinis maistas padeda organizmui kovoti su virusų apgultimi.
Tačiau net sveikiausia mityba gali tapti bejėgė prieš lėtinį stresą, kuris yra savotiškas imuniteto išjungiklis. Nuolatinis skubėjimas ir chroniškas miego trūkumas tiesiogiai slopina organizmo gynybinę funkciją, o tyrimai negailestingai patvirtina, kad pervargę asmenys virusinėmis ligomis serga ne tik dažniau, bet ir dvigubai ilgiau nei tie, kurie randa laiko poilsiui.
Kasmetiniai skiepai nuo gripo ir COVID-19 neapsaugo nuo visų virusų, tačiau reikšmingai sumažina sunkių ligos formų, komplikacijų ir hospitalizacijos riziką. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, dažnai būnantiems didelėse žmonių grupėse, ir sveikatos priežiūros darbuotojams.
BNS inf.