Audrą suformavusi žemo slėgio sistema pradėjo formuotis sausio 6 d., Atlanto vandenyne. Sausio 8 d. Norvegijoje, ciklono centre, užregistruotas didžiausias vėjo gūsių greitis – 169 km/val. (47 m/s). Audra prilygo 1 kategorijos uragano stiprumui.
Mūsų platumose tikrų tropinių uraganų nebūna, bet dėl smarkių vėjų tokios galingos audros irgi vadinamos uraganais.
Nuo Ervino labiausiai nukentėjo Baltijos šalių krantai. Lietuvos pajūrio zonoje vėjo greitis gūsiuose buvo pasiekęs 34–35 m/s. Palangoje – 32, Šilutėje – 29, Klaipėdoje – 28. Latvijoje, didžiausias vėjo gūsis Ventspilyje siekė 40 m/s, Liepojos uoste – 36.
Lietuvoje labai nukentėjo Palangos kopos, dalyje pajūrio buvo susidarę kelių metrų aukščio skardžiai, Danė užtvindė Klaipėdos senamiestį, vandens lygis laivybos kanale buvo pakilęs iki 1,54 metro. Blogiau būta per „uraganą“ Anatolijų 1999 m., kai vandens lygis kanale pakilo iki 165 cm.
Nežiūrint to, 2005 m. medžių šalies miškuose buvo išversta daugiau, net 600 tūkst. kub. m medienos, kai 1999 m. prie Anatolijaus „tik“ 350 tūkst. kub. m. Elektros avarijų šalinimas truko 6 dienas, be elektros buvo likę 150–180 tūkst. vartotojų.
LHMT inf.