„Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims Andrejus Mochovas pažymi, kad tai yra tipinė sukčių socialinės inžinerijos ataka. Prisidengus įmonės vardu socialiniuose tinkluose pateikiamas fiktyvus būdas užsidirbti: neprašoma turėti jokių kompetencijų, kandidatuoti gali visi norintys, neva už darbą atsiskaitoma tą pačią dieną.
Pirminiame etape sukčiams svarbu patraukti dėmesį, todėl pasitelkiami tokie raktiniai žodžiai, kaip atlyginimas tą pačią dieną, kandidatuoti gali visi, susisiekite dabar ir panašiai. Be to, įvardinami konkretūs įkainiai – 1 val. 30 eurų, 4 val. 130 eurų, kurie turėtų sudominti įsidarbinimo galimybių ieškančius gyventojus.
Svarbu suprasti, kad net jei yra minimas konkrečios bendrovės pavadinimas, tai nereiškia, kad informacijos autorius ir yra bendrovė. Toks prisidengimas žinomu prekių ženklu vadinamas identiteto vagyste. Pateikdami pasiūlymą sukčiai netgi gali nurodyti jose iš tiesų dirbančių darbuotojų pavardes. Taip sukuriamas patikimumo įspūdis, o žmogui susidomėjus piktavaliai panaudoja ir kitus psichologinio paveikumo svertus. Pavyzdžiui, kad pasiūlymas galioja tik ribotą laiką, tad norint juo pasinaudoti būtina nedelsti.
Susidomėję sukčių siūlomu darbu žmonės gali būti neva nukreipti pas „įdarbinimo“ specialistą. Tai yra, kitą toje pačioje schemoje dalyvaujantį asmenį, kuris gali paprašyti suteikti asmeninius el. bankininkystės prisijungimo duomenis asmens tapatybės nustatymo tikslais. Taip pat gali būti paprašyta pervesti fiktyvų registracijos ar depozito mokestį ir panašiai.
Didžiausius nuostolius gyventojai patiria, kai sukčiams pavyksta įgyti pasitikėjimą. Už labai paprastą veiklą žmogui tikrai gali būti pervestas valandos ar kelių valandų atlygis. Ir tuomet, prisidengus fiktyvia priežastimi, paprašoma suteikti prieigą prie žmogaus sąskaitų, indėlių.
Prieš atliekant bet kokią finansinę operaciją būtina įsitikinti jos tikslingumu, o iškilus bent menkiausioms dvejonėms kreiptis į tą bendrovę, kurios vardu pateiktas pasiūlymas. Tai daryti būtina oficialiai nurodytais kontaktais. Būtina nedelsiant kreiptis į savo banką ir prieigą blokuoti, pranešti policijai.
Kibernetinių grėsmių augimas Lietuvoje išlieka ryškus. Pernai fiksuota daugiau nei 3,5 tūkst. incidentų, tai yra 63 proc. daugiau nei 2023 m.
BNS inf.