Puikios atostogos ir neištuštėjusi piniginė – suderinama!

atostogosPrasidėjusi vasara daugelio mintis vis dažniau nuneša prie jūros, į kalnus, nematytus miestus ar paprastą trobelę kaime. Svajojame, kad atostogos bus kupinos nepakartojamų įspūdžių ir nuotykių. Deja, neretai atsitinka taip, kad atostogos prisipildo ir rūpesčių dėl pinigų.

Kaip to išvengti? Gali skambėti keistai, bet, iš finansinės pusės žiūrint, atostogos turėtų susidaryti iš trijų dalių: pasiruošimo joms, atostogavimo ir gyvenimo po atostogų. Jei visoms šioms dalims skirsite pakankamai dėmesio, atostogos jūsų tikrai nenuvils.

Kiekvienam žmogui, kiek jis beuždirbtų, naudinga pakeisti jį supančią aplinką, nusistovėjusį režimą, o atostogos – puikiausias metas tai padaryti. Tačiau reikia pastebėti, kad vasarai persiritus į antrąją pusę paprastai stebimas žymus vartojamųjų paskolų ir kreditinių kortelių portfelio augimas, rodantis, jog dar neišmokome planuoti. Atostogos kasmet, jų visi laukiame, bet mūsų piniginėms kažkodėl jos dažnai ateina labai netikėtai. Kaip nuo to apsisaugoti?

Vaistas labai paprastas – išankstinis lėšų kaupimas ir planavimas. Juk apie tai, kad ateis vasara ir norėsis atostogų, visi žinojome jau pernai…

Žinoma, būna išskirtinių atvejų, kuomet pailsėti išsiruošiama paskutinę minutę. Tarp lietuvių tokių žmonių itin daug: apklausų duomenimis, kas penktas šalies gyventojas atostogas pradeda planuoti likus mėnesiui iki jų pradžios, daugelis susirūpina vos prieš porą savaičių ar netgi likus tik kelioms dienoms. Senųjų Europos valstybių gyventojai tuo tarpu laikosi nusistovėjusių tradicijų ir atostogas planuoja mažiausiai prieš metus.

Sakysite, taip yra dėl to, kad ten žmonės turtingesni, gali sau daugiau leisti, planuoti įspūdingesnes ir brangesnes keliones? Tiesos tame, žinoma, yra. Tačiau neabejotina yra ir tai, kad, atostogauti išsiruošę paskutinę minutę, negalime būti tikri, jog poilsis bus visavertis ir laiką išnaudosime prasmingai. Be to, tikėtina, kad išleisime daugiau.

atostogos slepkesKad pavyktų sėkmingai suplanuoti atostogas, pirmiausia reikia suskaičiuoti, kokios sumos reikėtų jūsų svajonių atostogoms. Jei paskaičiavę pamatysite, kad finansinė situacija šiuo metu niekaip neleidžia įgyvendinti grandiozinių atostogų planų, nusiminti neverta.

Yra ir kitas, nė kiek ne blogesnis, atostogų planavimo būdas: apskaičiuokite sumą, kurią galite sutaupyti iki numatyto atostogų laiko, ir imkite jas planuoti taip, kad kuo daugiau pamatytumėte ir patirtumėte neišleisdami nė lito daugiau, nei esate numatę. Pamatysite, kad tereikia tik šiek tiek fantazijos ir laiko planuojant, kad įspūdingos atostogos kainuotų visai nedaug. Juk, pavyzdžiui, lėktuvo bilietų kainos tam tikromis dienomis gali būti mažesnės – tad kodėl neskyrus šiek tiek laiko pasižvalgymui?

Svarbu nepamiršti, kad bet kur atostogaudami galite sutaupyti arba už tas pačias išlaidas gauti daugiau. „Eurobarometro” duomenimis, siekdami sumažinti išlaidas atostogoms tiek europiečiai, tiek lietuviai dažniausiai taupo jas trumpindami, ieškodami pigesnių apgyvendinimo paslaugų ar atostogaudami arčiau namų, o išvykę atostogauti atsisako brangių pramogų ir apsilankymų restoranuose.

Dar planuodami atostogas būtinai pagalvokite, ką iš tikrųjų galite sau leisti, apsvarstykite visas galimybes ir pasirinkite geriausiai jūsų lūkesčius ir finansines galimybes atitinkantį variantą.

Iš anksto viską gerai suplanavę pailsėsite ne tik nuo pareigų darbe, bet ir nuo nuolatinio mąstymo apie tai, kaip pernelyg daug neišleisti, kai ir į vietinį prabangų restoraną ar naktinį klubą norisi, ir brangios ekskursijos taip vilioja, o galvos neapleidžia mintis, jog, grįžus namo, iki kito atlyginimo dar reikės išgyventi visą mėnesį.

Suvaldyti išlaidas atostogoms padės ir tai, jei iš anksto pasirūpinsite keliais, atrodytų, smulkiais, bet iš tiesų labai svarbiais dalykais.

Pavyzdžiui, jei keliaujate į užsienio šalį, iš anksto pasirūpinkite reikalinga tos šalies valiutos suma. Jei nepaliksite to paskutinei minutei, galbūt pavyks pasinaudoti geriausiu keitimo kursu. Taip pat pasidomėkite atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis ir pinigų išgryninimo įkainiais tose šalyse – galbūt ir tai padės sutaupyti. Na, ir tikriausiai neverta nė kartoti, kad nesuklysite paieškoje kelių nakvynės variantų (pavyzdžiui, apsistoti gretimame mažesniame miestelyje, net ir įvertinus kelionės iki didmiesčio išlaidas, gali būti gerokai pigiau nei apsistoti pačiame didmiestyje), pasirinkę nuomotis kuo ekonomiškesnį automobilį, rečiau valgydami mieste ir dažniau užkąsdami ten, kur apsistojote, ir taip toliau.

Visa tai gali skambėti labai paprastai, tačiau dažniausiai būtent paprastiems dalykams ir tenka didžiausia neplanuotų išlaidų dalis. Prisiminkite, kad į kainas daugelyje turistų gausiai lankomų valstybių verta žiūrėti kaip į derybų objektą, išnaudokite nuolaidas tam tikroms amžiaus grupės, studentams, vaikams ir pan.

Didesnė tikimybė, kad suvenyrų ir lauktuvių pigiau įsigysite neapmuitintų prekių parduotuvėse oro uostose, o ne turistų itin lankomose šalies vietose. Be to, įvairiais brangiai kainuojančias smulkmenas galite pakeisti savo artimiesiems ir bičiuliams surengę jaukų vakarą, kurio metu pasidalintumėte įspūdžiais iš kelionės.

Žinoma, taupant prieš ir per atostogas persistengti taip pat nereikėtų. Svarbiausia, kad poilsio planavimas ir pats poilsis jums teiktų malonumą – juk ne į karo stovyklą važiuojate. Nesigailėkite, kad išleidote tuos atostogoms skirtus pinigus.

Visų ateinančių metų veiklos rezultatai, savijauta bei kelių artimiausių mėnesių finansinė situacija  didele dalimi priklausys nuo to, kaip suplanuosite ir praleisite tas kelias tik poilsiui ir pramogoms skirtas savaites.

Kad atostogų metu patirtų įspūdžių neužtemdytų pinigų stygius grįžus namo, kaip jau minėta, vertėtų iš anksto kaupti papildomą, nors ir kuklų, pinigų rezervą atostogoms, nes atostoginiai, gaunami prieš poilsio dienas, nėra priemoka prie darbo užmokesčio. Tai atlyginimas, mokamas už dienas, kurias jūs galite neiti į darbą. Jei, pavyzdžiui, atostogausite dvi savaites liepos pradžioje, rugpjūtį gausite perpus mažesnį darbo užmokestį – tik už dvi liepą dirbtas savaites.

Todėl, vos gavus atostoginius, iškart vertėtų atidėti reikalingą sumą nuolatinėms išlaidoms – įmokoms už būstą, komunaliniams mokesčiams, maistui ar degalams.

Na, o jei nuo suplanuoto atostogų biudžeto liko pinigų, nesistenkite jų išleisti oro uoste paskutiniams pirkiniams – juk šie pinigai galėtų būti puiki kitų atostogų biudžeto pradžia.