Pusmetį šildėmės ir nesumokėjome 4,3 mln. litų

TRASA PER SYSA 3Šilutės rajono ir miesto gyventojai, kurių namai šildomi centralizuotai, jau galės atsikvėpti ir nebebijoti sąskaitų už gaunamą šilumą. Praėjusį penktadienį UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys gavo Savivaldybės administracijos direktorės Idos Vasiljevienės potvarkį, kad šildymo sezonas baigiamas, nes trijų parų vidutinė oro temperatūra viršija 10 laipsnių.

Šildėmės 6 mėnesius

Šis šildymo sezonas tęsėsi nuo 2011 m. spalio 18 dienos iki 2012 m. balandžio 20 d.

Nors atrodė, kad pernykštė žiema buvo gerokai šaltesnė, tačiau ankstesnis šildymo sezonas buvo tik keliomis dienomis ilgesnis: 2010 m. prasidėjo spalio 11 d., baigėsi 2011 m. balandžio 18 d.

Pasak A.Šaulio, šių metų žiema buvo apie 5 procentus šiltesnė nei ankstesniais metais, todėl ir gyventojų sąskaitos už centralizuotos šilumos suvartojimą panašia dalimi šiemet buvo mažesnės.

Vasario mėnuo šiemet buvo išskirtinis. Jo vidutinė mėnesio paros temperatūra pasiekė minus 7,4 laipsnio, o 2010, 2011 metais šis rodiklis buvo tik minus 3,3 ir minus 2,0 laipsniai. Tai, žinoma, atitinkamai padidino šilumos suvartojimą ir gerokai išgąsdino klientus.

Pasak A.Šaulio, šaltas vasaris sunaikino viltis, kad šiemet įmonei nereikės panaudoti mazuto katilų didesniam šilumos kiekiui išgauti. Šiemet per šildymo sezoną sudeginta 700 tonų mazuto nors, pavyzdžiui, per santykinai šaltesnę pernykštę žiemą – tik 642 tonos. Mazutu kūrenami katilai šilumos savikainą padidina 2,5 karto, palyginti su biokuru kūrenamais katilais.   Šilutės šilumos tiekėjai jau treti metai yra pateikę paraiškas Valstybės paramai gauti, kad galėtų pasistatyti dar vieną biokuro katilą ir visiškai atsisakyti mazuto katilų.

Ekonomiškiausi – daugiabučiai namai

„Šilutės šilumos tinklų“ abonentinės tarnybos ir realizacijos inžinierius Viktoras Bučius yra išnagrinėjęs atskirų Šilutės miesto namų sunaudotą šilumos kiekį. Jis pastebėjo, kad penkiaaukščių namų gyventojai šilumos sunaudoja žymiai mažiau nei dviaukščių. Pavyzdžiui, 2 aukštų Tilžės g. 42 namas šių metų vasario mėnesį 1 kv. m plotui šildyti sunaudojo 38,6 kWh šilumos energijos, o už vieną 1 kv. m ploto šildymą per mėnesį buto savininkui reikėjo mokėti 9,82 Lt (2011 vasario mėnesį buvo sunaudota 30,48 kWh ir mokėjo 6,87 Lt/kv. m šildomo ploto).

Tuo pat metu ir tokiame pat bute Dariaus ir Girėno g. 22 penkiaaukštyje 11 kv. m šildyti prireikė tik 20,99 KWh šilumos energijos ir mokėti už šilumą tereikėjo tik 5,33 Lt/kv. m (2011 vasario mėnesį buvo sunaudota 19,88 kWh ir mokėjo 4,48 Lt/kv.m).

Išanalizavęs palyginamąsias įvairių pastatų šildymo lenteles, V.Bučius daro išvadą, kad šiemet žmonės labiau taupė šilumos energiją, nors jų pastatai ir neapšiltinti. Dar daugiau šilumos energijos gyventojai galėtų sutaupyti, jei ryžtųsi renovuoti ir šiltinti savo pastatus.

V.Bučiaus nuomone, ES ir valstybės remiama daugiabučių pastatų šiltinimo programa stringa ir dėl to, kad didelė gyventojų dalis gauna kompensacijas už centralizuotą šildymą, todėl jie nenori investuoti į namo apšiltinimą. Ši situacija dar pablogėjo, kai LR Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą padidinti kompensuojamąjį patalpos plotą nuo 38 kv m iki 50 kv. m. Šis įstatymas gerokai įklampino ir rajono Savivaldybę, nes jos išlaidos šildymo kompensacijoms, ko gero, padvigubėjo.

Apie skolas

A.Šaulys „Šilutės naujienoms“ sakė, kad įprastai bendrovėje žiema baigiasi su nemaža skolų uodega. Tad ir šiemet, kovo mėnesio duomenimis, bendrovei šilumos vartotojai skolingi 4,3 mln. litų.

Savivaldybės išlaikomų įstaigų skola yra 1,7 mln. litų. Savivaldybės administracija dar 779 tūkst. litų skolinga „Šilutės šilumos tinklams“ už šildymo kompensacijas, kurias turėjo skirti mažas pajamas turintiems gyventojams.

Likusi skolų dalis yra privačių įmonių ir gyventojų skolos.

A.Šaulys sakė, kad Savivaldybės vadovai paprastai iki vasaros ar bent kito šildymo sezono pradžios skolą panaikina.

Šiluma gali pigti

Kokia bus kito šildymo sezono šilumos kaina, A.Šaulys prognozuoti nenori. Tačiau įmonės veiklos rodikliai jau yra tokie, kad šiluma bent keliais procentais turėtų pigti.

Vardindamas tokios pro-gnozės argumentus, A.Šaulys sako, kad įmonės veiklos efektyvumo rodiklius kelia rajono politikų ir Savivaldybės administracijos vadovybės apsisprendimas prijungti Šilutės miesto ligoninės ir kitų toje miesto dalyje esančių įstaigų šilumos trasas prie „Šilutės šilumos tinklų“ trasų. Didinti veiklos efektyvumą padeda ir praėjusių metų pradžioje pradėtas naudoti ekonomaizeris, sutaupantis 15 proc. šilumos, kuri anksčiau buvo išleidžiama per kaminą.

Šių metų naujovė bus ta, kad bus sudarytos sąlygos dalį biokuro (smulkintos medienos) pirkti iš mažesnių tiekėjų. Tam tikslui „Šilutės šilumos tinklai“ jau įsigijo svarstykles, bus įrengta kuro analizės laboratorija.