Ramutiškiams rūpi jų keliai ir bažnyčia

ramuciu bednruomene nauja tarybaRamučių kaimo bendruomenė „Navata“ organizavo susitikimą su rajono metu Vytautu Laurinaičiu bei Gardamo seniūnu Tomu Balčyčiu, kurio metu aptarė bendruomenės veiklos problemas ir kitus klausimus: kelių būklę, vėjo jėgainių plėtrą apylinkėje ir galimybę gauti jas statančios bendrovės paramą, elektros galios mokesčio atsisakymo ir vietos kultūros paveldo išsaugojimo galimybes.

Meras V.Laurinaitis mano, kad dabar, kai vėjo jėgainės jau sukasi, reikšti pretenzijas jų statytojams vėloka. Bet siūlė bendruomenės valdybai kalbėtis su jas statančios bendrovės vadovais, nes kitos bendruomenės gauna jėgainių statytojų paramą. Tačiau vienų bendruomenių nariai (pvz., kintiškiai) tuos pinigus išsidalija asmeniškai (pernai, mero žiniomis, kiekvienam jų pervesta apie 600 litų), kiti (vilkytiškiai ir saugiškiai) juos naudoja bendruomenės reikmėms.

Seniūnas T.Balčytis klausė mero, ar jis į Ramučius atvažiavęs nauja mašina, o išgirdęs teigiamą atsakymą, pasiūlė jam pabandyti pavažiuoti keliu Ramučiai – Gardamas…

Šis kelias, anot mero, priklauso Klaipėdos regiono keliams, tad šie ir turėtų rūpintis jo būkle. Jis priminė, kad dar blogesnės būklės yra kelias į Mingę – kaimą, kurį nuolat lanko šimtai turistų ir į kurį gerų autobusų vairuotojai jau atsisako važiuoti. Bet lėšų jo asfaltavimui vis neskiriama.

Seniūnas replikavo, kad dabar gaunasi užburtas ratas: keliu į Gardamą niekas nevažiuoja, nes jis labai duobėtas, o kelininkai jo neremontuoja todėl, kad esą per mažai mašinų juo važiuoja. „Lenkiu galvą ir prašau dėl Ramučių – Gardamo kelio“, – užbaigė T.Balčytis.

Ramutiškiai nerimauja ir dėl prakiurusio savojo kaimo bažnyčios stogo. Nors parapijos evangelikų liuteronų kunigas neprieštarautų, kad šia bažnytėle naudotųsi ir vietos katalikai, pastarieji, D.Minkevičienės žiniomis, atsisakė melstis kartu su evangelikais. Tuo tarpu evangelikų apylinkėje beveik nebeliko, pamaldose kartą per mėnesį dalyvauja 7-10 žmonių ir jie – daugiau atvykstantys.

200 metų senumo maldos namus ramutiškiai vadina savojo kaimo puošmena ir norėtų, kad būtų nupjauti aplink jį augantys medžiai, kurių lapai tik pūdo bažnyčios stogą. „Gal ten chorus prisikviestume, renginiai vyktų“, – svarstė gyventojai.