Lietuva Europos Sąjungos (ES) kontekste išsiskyrė ir donorų grįžtamumo rodikliu. 2025 m. vienam donorui teko 2,2 donacijos ir tai viršijo ES vidurkį, kuris buvo 1,6. Tiesa, pernai pirmakarčių donorų buvo sulaukta kiek mažiau nei įprastai.
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, augantys donorystės skaičiai džiugina ir rodo, kad Lietuvoje kraujo aukojimo kultūra auga ir tampa brandžia. „Tokios tendencijos labai džiugina, nes, kai donorai vis dažniau sugrįžta pakartotinėms donacijoms, tai leidžia mums ne tik patikimiau planuoti kraujo atsargas, bet ir užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą kraujo tiekimą pacientams visoje šalyje. Kraujo šalies ligoninėms reikia nuolat – net ir tuomet, kai džiaugiamės gerais kraujo donorystės rodikliais“, – teigia jis.
Lietuvoje kraują aukoti gali visi sveiki šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo iki 6 kartų, moterys – iki 4. Tam tikrais atvejais gali būti taikomi apribojimai dėl sveikatos būklės.
Kraujo donorystė ypač svarbi visoms gydymo įstaigoms Europoje. Italijoje 2024 metais buvo surinkta daugiau nei 3 mln. kraujo ir kitų komponentų vienetų. Šalyje situacija gana stabili, o vertinant kraujo plazmos aukojimą – metai buvo rekordiniai, mat surinkta daugiau 900 tonų donacijų.
Airijoje, donorai kraują aukojo daugiau nei 120 tūkst. kartų. Visgi donorystė sutelkta didžiuosiuose miestuose, o regionus aptarnauja mobiliosios stotelės, todėl kartais surinkimo sistemai pristinga nuoseklumo.
Kroatijoje per metus surenkama apie 190 tūkst. kraujo vienetų ir to pakankama aprūpinti pacientus kraujo produktais. 84 proc. donorų sudaro vyrai, 16 proc. – moterys. Nors bendras kraujo kiekis pakankamas, šalyje veikia nuolatinių kampanijų ir informavimo programos, siekiant išlaikyti tvarų donorų skaičių.
Austrijoje ir Ispanijoje šiuo metu donorų skaičius stabilus ir aukojamo kraujo pakanka, nors mažėja jaunų donorų skaičius. Čekija ir Graikija pažymi analogišką situaciją – jaunimas kraujo duoda mažiau. Kasmet sulaukiama apie 260 tūkst. donorų, kurių vidutinis amžius nuo 33 iki 42 metų. Graikijoje, daugiau nei pusė kraujo panaudojimo atvejų atliekama iš donorų suaukoto kraujo, 35 proc. situacijų kraują aukoja sergančiojo ar nukentėjusiojo artimieji.
Lietuvoje kraujo donorystė grindžiama savanoriškumo principais. Nors anksčiau išmokos būdavo mokamas, šiuo metu pereita prie kitokio pobūdžio paskatų. NKC pažymi, kad donorai, kurie neatlygintinai paaukoję kraują bent 40 kartų (arba 200 kartų plazmos), gali būti pripažinti Garbės donorais ir gauti 2-ojo laipsnio valstybinę pensiją sulaukę pensinio amžiaus arba netekę darbingumo. Taip pat, donorams, kurių hemoglobino ar feritino rodikliai yra per žemi, kad galėtų paaukoti kraujo, kad padėtų pagerinti sveikatą ir sugrįžti pakartotinei donorystei.
BNS inf.