„Vieni žoliapjoves pirko, kiti dviračius, o aš svajojau apie autentišką laivą“, – pasakojo Rusnėje su šeima įsikūręs Simas Knapkis. Pasistatęs sau etnografinę venterinę valtį S.Knapkis kelerius metus statė laivus kitiems, tačiau pralobti iš šio amato nepasisekė.
Šilutėje gimęs ir augęs S.Knapkis po studijų ėmėsi dailinti paveldėtą sodybą Rusnėje. Sukūręs šeimą jis nusprendė, kad upių išvagota sala – geriausia vieta apsistoti ilgam ir auginti vaikus.
Svajojo apie laivą
Ant Skirvytės kranto įsikūręs S.Knapkis visada svajojo apie autentišką laivą. Tiksliai žinodamas, ko nori jis susisiekė su vietos meistru, šis negailėjo gerų patarimų, pamokymų. Savo valtele vyras parsiyrė nuo Valakampių Vilniuje iki Rusnės, buvo išplaukęs į kelionę po Kuršių marias Karaliaučiaus srityje.
Pasistatęs sau venterinę valtį, vyras sulaukė užsakymų. Jo rankomis gimė kurėnai, kelios venterinės valtys. S.Knapkio kūriniai plaukioja po Galvės ežerą Trakuose, Kuršių mariose.
Paklaustas, ko reikia geram laivui pašnekovas primena rašytojo Antoine de Saint-Exupery žodžius, kad norint pastatyti gerą laivą – nereikia rūpintis įrankiais, lentomis, žmonėmis, tiesiog reikia išmokyti tuos žmones mylėti jūrą.
Skaitykite daugiau čia.