Saugios kaimynystės nauda akivaizdi, tereikia dirbti

saugi kaimynysteKiekvienas norime jaustis saugus ir namuose, ir gatvėje, bet tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad saugių vietų aplink mus būtų kuo daugiau. Daug nekainuojanti, tačiau jau po pusmečio naudą pradedanti nešti iniciatyva, kurios pavadinimas „Saugi kaimynystė“, visais rakursais trečiadienį aptarta Šilutės policijos komisariate.

Svečiai iš Vilniaus pristatė ir užsienio šalių gerąją patirtį šioje srityje, ir tyrimų Lietuvoje rezultatus, kurie nedviprasmiškai byloja: steigti tokias grupes verta.

Šilutės rajone jau veikia 16 Saugios kaimynystės grupių, o visoje šalyje 2013 metų pabaigoje jų buvo apie 1600. 

Teisėsaugoje svarbu bendradarbiavimas

Vilniaus AVPK Pirmojo komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Mažintas pirmiausia pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį. Apie 1971-1973 metus vienoje iš valstijų buvo ypač padaugėję degalinių užpuolimų. Tuomet tenykštė policija dar nebendravo su gyventojais, laikė save lyg ir aukštesne, ir nė vienas užpuolimas nebuvo išaiškintas.

Tačiau užteko kreiptis į visuomenę, kai per 3 dienas buvo nustatyti nusikaltėliai, o vienos degalinės savininkas pats juos sulaikė.

Šis pavyzdys geriausiai iliustruoja policijos ir ir visuomenės bendradarbiavimo teisėsaugos srityje svarbą.

Australijoje vieną Saugios kaimynystės grupę (SKG) sudaro 10 ar net 20 namų. Taip yra todėl, kad tarp jų labai dideli atstumai. Bet gyventojai sugeba kartą per mėnesį sukviesti bendruomenės, policijos ir savivaldos atstovų susirinkimus, kurių metu aptariama veikla, numatomi konkretūs kito mėnesio uždaviniai. Policijos pareigūnai supažindina, kokių nusikaltimų regione padaugėjo, kokie nusikaltėliai paliko įkalinimo įstaigas, tad visi išsiskirsto gavę daug informacijos.

Didžiojoje Britanijoje SKG veiklą koordinuoja savivaldybių policijos skyriai. Beje, šių pareigūnų skaičiai ten augo ir etatai buvo steigiami net ekonominės krizės metais. Jei policijos vadovas ir savivaldybės meras nusprendžia, kad reikia daugiau etatų arba kokios įrangos, tokiam planui skiriamas atskiras finansavimas.

Visa tai pasitarnavo, kad Didžiojoje Britanijoje sparčiai kyla visuomenės pasitenkinimas sava teisėtvarkos sistema.
Estijoje visas SKG vienija asociacija, bet apskritai ši šalis saugios kaimynystės srityje laikoma mažiau pažengusia už Lietuvą. Vienok 67 proc. Estijos gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 5 metus jų aplinka tapo saugesnė, o 72 proc. pastebėjo, kad ir pagalba tapo lengviau pasiekiama.

Reikia aktyviai veikti

Lietuvoje jau apie 1990-uosius metus pastebėta, kad ten, kur aktyviai plėtojami kaimynystės ryšiai ir bendravimas su policija, 20 proc. sumažėja nusikaltimų, o jų išaiškinamumas išauga 25 proc.

„Tačiau neužtenka tik steigti saugios kaimynystės grupes. Įsteigus reikia ir aktyviai veikti, o Lietuvoje yra viena bėda – labai trūksta aktyvių žmonių“, – sakė G.Mažintas. Ir pasidalijo patarimais tiems, kas norėtų kurti tokią grupę savo bendruomenėje.saugi kaimynyste publika

Pirmiausia reikėtų kalbėtis su tais namo gyventojais, kurie dirba valstybinėse institucijose, bandyti įtraukti aktyviausius visuomenės narius. Paprastai būna lengva susikalbėti su mokytojais, patartina įtraukti senjorus, kurie neretai labai trokšta būti naudingi bendruomenei, realizuoti save.

Reikia nepamiršti, kad aplinką puikiausiai gali stebėti namuose vaikus auginančios mamos, dažnai noriai į tokią veiklą įsitraukia ir jaunimas bei įvairių nevyriausybinių organizacijų nariai.

Palanki situacija įsteigti SKG yra nusikaltimų protrūkis ar keli apylinkėje įvykdyti sunkūs nusikaltimai.
Vagims padedame patys…

Lietuvoje jau sukurta SKG vienijanti asociacija, kurios tikslas – sukurti tokią aplinką, kuri būtų nepalanki nusikaltimams, – sakė šios asociacijos prezidentė Laura Mažintė.

Vagystės, pasak prezidentės, nevyksta staiga, ilgapirščiai joms atsakingai ruošiasi. Neretai jiems kelią gali pereiti patys SKG nariai, tiesiog pasidomėję, ko ieško prie namų besisukiojantys žmonės.

Atlikus tyrimą tarp bausmę atliekančių vagišių paaiškėjo, kad nuo sumanymų juos atgraso net SKG ženklas ant namo, mat jie nebegali būti tikri, kad kas nors jų nestebi.

L.Mažintė pateikė visus pralinksminusį pavyzdį, kaip mes patys padedame vagims. Pasirodo, ir dabar gyventojai vertingus daiktus namuose slepia tose pačiose vietose, kuriose juos slėpdavo… mūsų močiutės. Ilgapirščiai gerai žino tas vietas: moterys labiausiai „mėgsta“ patalynę, spintas ir… kruopų indelius, o vyrai savąjį turtą dažniausiai kiša po lova.

Išsprendžiama ir daugiau problemų

Su SKG dirbančios lektorės pastebėjimu, 16 tokių grupių rajone – jau nemažai. Ji vardijo praktinę SKG naudą: kaimynai pradeda daugiau bendrauti vieni su kitais, pradeda sveikintis, noriai aptaria visai grupei bendrus reikalus, o tada lengviau ir greičiau išsprendžiamos visos problemos.

Kaimynai pradeda spręsti ne tik vagysčių, bet ir turto niokojimo, automobilių stovėjimo, gyvūnų priežiūros, triukšmo mažinimo, girtavimo ir chuliganizmo, kitas problemas. Ir išsprendžia, anot L.Mažintės, kartais geriau ir greičiau, nei tą padarytų policija.

SKG steigime dalyvauja 3 partneriai: savivalda, policija ir bendruomenė. Pernai surinkus duomenis, kaip sekasi Lietuvoje įkurtoms SKG, paaiškėjo, kad jos vienija maždaug po 10 narių, bet aktyvių yra tik po kelis. Pastebėta, kad realios naudos sulaukiama nuo grupės įsteigimo praėjus pusmečiui, nes tiek laiko paprastai reikia žmonėms susipažinti, pabendrauti, aptarti tolesnį darbą.

Dar yra ir nemažai šio darbo trūkumų. Bendruomenės lyderiai ne visada perduoda gyventojams savivaldoje ar policijoje gautą informaciją, o tai reikėtų daryti. Bendruomenės neaktyviai kuria prevencijos projektus, kurie galėtų pretenduoti į finansavimą. Apskritai, finansavimas yra apverktinas: visoms kiekvienoje apskrityje veikiančioms SKG skiriama po… 10 tūkst. litų.

Nėra ir aiškios valstybės politikos šioje srityje, SKG neturi juridinio asmens statuso.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.