Sausio 13–osios istorija atgimė šilutiškių prisiminimuose

1991-ųjų Lietuvos pergalė prieš agresorių neabejotinai iškiliausias įvykis šalies naujausių laikų istorijoje. Tai buvo lūžio dienos Nepriklausomybės įtvirtinimo kelyje, nulėmusios visos šalies ateitį. Galima didžiuotis mūsų Pamario krašto žmonėmis: ir tais, kurie vyko į Vilnių budėti prie Aukščiausios Tarybos, ir tais, kurie liko namuose, budėdami ir laukdami žinių, nepaisydami galimo pavojaus. Buvo didelis nerimas, baimė dėl artimųjų, bet vyravo nuostata, kad „taip reikėjo“, ir niekas nebijojo aukoti savęs vardan laisvės. Apie tai kalba režisieriaus Nerijaus Broko sukurtas dokumentinis filmas „Kai stovėjome už laisvę”, kurį šilutiškiai pamatė Sausio 13-ąją H. Šojaus muziejuje.

Važiavo daug švėkšniškių

Filmas paremtas mūsų krašto žmonių prisiminimais apie Sausio13-osios įvykius. Jame atskleidžiamos mūsų žmonių patirtys lemtingomis Lietuvos istorijai akimirkomis – jų drąsa, vienybė ir pasiryžimas ginti laisvę. Todėl tai ne tik istorinė dokumentika, bet ir gyvas atminties liudijimas ateities kartoms.

Filme to meto įvykius prisimena švėkšniškis Vaidotas Urmulevičius, kai būdamas studentas, kartu su kurso draugais buvo minioje prie televizijos bokšto. Vaidotas nespėjo pamatyti, kaip rusų desantininkas, įbedęs šautuvą į nugarą, pasakė: „Aš dabar tave galiu nušauti ir man nieko už tai nebus”. Nenušovė, bet vėliau Vaidotas pateko į ligoninę, kur jam buvo susiūta galva ir jis vėl stovėjo prie TV bokšto, kur jau susitiko su savo tėčiu, atvažiavusiu iš Švėkšnos.

Visą straipsnį skaitykite sausio 15 d. „Šilutės naujienų” numeryje.