Netinkamai prižiūrimas įrenginys gali užteršti gruntinius vandenis, sukelti šulinių vandens užterštumą ir prisidėti prie upių bei ežerų eutrofikacijos. Dėl šios priežasties savivaldybės kartu su Aplinkos apsaugos departamentu vykdo priežiūrą, tikrina įrenginių būklę ir užtikrina, kad būtų laikomasi galiojančių normų.
Modernūs nuotekų valymo įrenginiai yra būtina investicija kiekvienam, planuojančiam gyvenimą užmiestyje ar sodyboje. Pasirinkus pažangią ir patikima technologija pagrįstą sistemą galima užtikrinti, kad nuotekos bus tvarkomos pagal visus Lietuvos ir ES reikalavimus. Apie tai plačiau skaitykite Biomax.lt
Teisinis pagrindas
Pagrindinis dokumentas, nustatantis reikalavimus, yra Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-664. Jame numatyta, kad individualūs įrenginiai privalo būti sertifikuoti pagal ES standartus, o nuotekos turi atitikti leistinas taršos normas.
Pagal šį reglamentą gyventojas privalo ne tik tinkamai eksploatuoti įrenginį, bet ir užtikrinti periodinę jo priežiūrą bei tyrimus.
Svarbus vaidmuo tenka ir vietos savivaldos įstatymui, kuris savivaldybėms suteikia atsakomybę už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priežiūrą jų teritorijose. Tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė gali nustatyti savo tvarką, kaip ir kada gyventojai turi pateikti dokumentus ar leisti atlikti patikrinimus.
Patikrinimų tvarka
Savivaldybių praktika rodo, kad kontrolė vykdoma keliais lygiais. Pirmiausia, patys gyventojai kasmet turi atlikti nuotekų tyrimus akredituotose laboratorijose ir pateikti protokolus savo savivaldybei arba Aplinkos apsaugos departamentui. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė1 aiškiai nurodo, kad nuotekų savininkai privalo pateikti įrenginio eksploatacijos dokumentus ir tyrimų protokolus, o to nepadarius gali būti taikomos sankcijos.
Kitas kontrolės būdas – inspektorių patikrinimai vietoje. Jie vertina, ar įrenginys veikia tinkamai, ar nėra nuotekų nutekėjimo į aplinką, ar įrenginio savininkas laikosi priežiūros reikalavimų… Kauno rajono savivaldybė2 savo interneto svetainėje pabrėžia, kad tokie patikrinimai yra būtini ir kad gyventojas privalo pateikti eksploatacijos žurnalą bei įrodymus apie dumblo išvežimą.
Dokumentai ir priežiūros reikalavimai
Įprastai gyventojas turi turėti nuotekų valymo įrenginio atitikties sertifikatą, montavimo aktą, priežiūros instrukciją ir laboratorinių tyrimų protokolus. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Ukmergės rajone3, gyventojai taip pat privalo pateikti sutartį su atliekas išvežančia įmone, kad būtų užtikrintas dumblo tvarkymas pagal taisykles.
Tokia tvarka įpareigoja gyventojus nuolat kaupti ir saugoti dokumentus, kurie patvirtina, kad sistema prižiūrima tinkamai. Tai svarbu ne tik dėl kontrolės, bet ir dėl to, kad gauta parama iš savivaldybės ar APVA gali būti atšaukta (jei įrenginys bus naudojamas netinkamai).
Sankcijos už pažeidimus
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį, už nuotekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinės baudos. Už pirmą kartą nustatytus pažeidimus fiziniams asmenims gali būti skiriama nuo 150 iki 300 eurų bauda, o už pakartotinius – nuo 300 iki 1500 eurų. Be to, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai turi teisę įpareigoti pažeidėją pašalinti nustatytus trūkumus, o to nepadarius – taikyti papildomas sankcijas.
Skirtingų savivaldybių praktika
Įvairių savivaldybių interneto svetainės atskleidžia, kad kontrolės metodai gali skirtis. Šiaulių miesto savivaldybė yra nustačiusi, kad visi individualių įrenginių savininkai privalo kasmet pateikti tyrimų protokolus, o jų nepateikus pradedamos administracinės procedūros. Tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad gavę kompensacijas už įrenginių įsigijimą gyventojai privalo atsiskaityti dėl jų naudojimo visą finansavimo laikotarpį.
Tokie reikalavimai rodo, kad kontrolė nėra vien simbolinė. Ji realiai veikia, o savivaldybės stengiasi užtikrinti, kad gyventojai laikytųsi teisės aktų, užtikrintų aplinkosaugą ir bendruomenės saugumą.
1 https://vrsa.lt/
2 kaunorajosavivaldybe.lt
3 ukmerge.lt