Dažniausias – II tipo diabetas
Cukriniu diabetu susergama, kai sutrinka insulino gamyba kasoje (I tipo) arba šio hormono veikimas audiniuose (II tipo). I tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir paaugliams, jo išsivystymą lemia genetika ir paveldimumas. II tipo diabetas dažnesnis ir įprastai nustatomas nuo 45 metų ir daugiau.
„Audinių insulino rezistencija – rimtas iššūkis organizmui. Įprastų insulino kiekių nebepakanka gliukozės kiekiui reguliuoti, todėl kasa priversta gaminti jo vis daugiau. Didesnė rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu kyla vyresniems žmonėms, kurių artimieji serga diabetu, taip pat turintiems antsvorio ar gyvenantiems mažiau fiziškai aktyviai”, – sako gydytoja.
A. Stankuvienė atkreipia dėmesį į prediabetą. Tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje jau pradėjęs kilti, tačiau dar nepasiekęs ribos, nuo kurios diagnozuojamas diabetas. Prediabetas dažnai nustatomas atsitiktinai – profilaktiškai atlikus gliukozės kiekio tyrimą ar gliukozės tolerancijos mėginį. Dauguma pacientų šioje stadijoje nejaučia jokių simptomų.
Nustačius prediabetą svarbu koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą, o medikamentai taikomi retai. Jei pavyksta suvaldyti insulino rezistenciją, galima žymiai pavėlinti arba net išvengti II tipo cukrinio diabeto išsivystymo. Laiku nenustačius prediabeto ir nepakeitus gyvensenos, liga progresuoja. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pradeda žaloti smulkiąsias kraujagysles, o ilgainiui išsivysto rimtos komplikacijos.
Organizmo signalai
Pirmieji simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra padidėjęs troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis bei nepaaiškinamas svorio kritimas. Šie požymiai ypač būdingi I tipo diabetui, o II tipo diabetas dažnai pasireiškia švelniau arba yra besimptomis.
Cukrinio diabeto komplikacijos vystosi be aiškiai juntamų simptomų, todėl diagnozė neretai nustatoma pavėluotai, kai komplikacijos jau yra pažengusios. Gliukozės perteklius kraujyje pažeidžia tiek smulkiąsias, tiek stambias kraujagysles, o tai gali lemti akių, inkstų, nervų pažeidimus bei gerokai padidinti infarkto ar insulto riziką. Laiku nustatyta diagnozė ir ligos kontrolė padeda šių pasekmių išvengti. Be to, pacientams reguliariai atliekami tyrimai dėl galimų komplikacijų, todėl jas galima pastebėti dar prieš pasireiškiant aiškiems simptomams.
I tipo diabeto prevencija itin ribota. Visgi, palaikant optimalų vitamino D kiekį bei stiprinant imunitetą, galima padėti organizmui geriau apsisaugoti. Paprasčiau išvengti II tipo diabeto, verta mažinti riebalinę ir didinti raumeninę masę. Tam puikiai tinka jėgos pratimai, plaukimas. Taip pat rinktis mažiau perdirbtų produktų, kuriuose gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, ir daugiau tų, kuriuose gausu baltymų, gerųjų riebalų bei skaidulų.
Neretai žmonės, sužinoję apie padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, imasi griežtų dietų ar intensyvaus fizinio aktyvumo. Tokie sprendimai nėra tvarūs, nes liga dažniausiai vystosi daug metų, tad naivu tikėtis, kad keli mėnesiai ribojimų išspręs viską. Pokyčiai turi būti ilgalaikiai, kitaip išlieka didelė tikimybė, kad žmogus grįš prie senų įpročių.
Vaikytis madų žalinga
Sergantys I tipo diabetu gydymui dažnai naudoja insulino pompas, o gliukozės kiekį kraujyje sekti padeda specialūs sensoriai. II tipo diabeto atveju dažniausiai pakanka geriamų vaistų, o cukraus kiekio stebėjimui naudojami nešiojamieji gliukomačiai. Vis dažniau šiuos prietaisus renkasi ir sveiki žmonės, kurie nori geriau suprasti, kaip organizmas reaguoja į tam tikrą maistą ar fizinį krūvį. Tai vertinga savęs pažinimo priemonė, nes stebint gliukozės pokyčius galima geriau suprasti, kodėl po vieno patiekalo žmogus jaučiasi vangus, o po kito – greičiau išalksta. Kita vertus, nuolatinis savęs stebėjimas gali sukelti ir nereikalingą įtampą. Menkiausi gliukozės svyravimai, ypač jei jų priežastys ne visada aiškios, gali kelti nerimą ar net išprovokuoti nepagrįstas baimes dėl savo sveikatos būklės.
Net ir moderniausi sensoriai kartais pateikia netikslius rodmenis. Sergantieji diabetu, dažnai turi pakankamai žinių, kaip interpretuoti tokius duomenis ar kaip tai koreguoti. Sveikiems žmonėms to gali trūkti, todėl svarbu vengti perteklinio savęs stebėjimo. Tikslingiau savo laiką skirti geram maistui, fiziniam aktyvumui ir kokybiškam poilsiui.
BNS inf.