Instaliacijos gedimai
Šildymo sezono metu pagrindinė gaisrų priežastis būna krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatacijos pažeidimai. Jie sudarė net 53 proc. visų gaisrų individualiuose namuose bei 20 proc. daugiabučiuose.
Vis dėlto, eliminavus šildymo sistemų keliamas rizikas, elektros įrenginių ir instaliacijos gedimai išlieka viena pagrindinių gaisrų priežasčių, sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ atstovas. Net be tiesioginio žmogaus įsikišimo namuose didelę gaisro riziką kelia pasenusi arba neprofesionaliai sumontuota elektros instaliacija. Tokių gaisrų padaryta žala gali būti milžiniška.
PAGD akcentuoja, kad augant moderniųjų technologijų naudojimui, vis didesnė tampa gaisrų rizika, susijusi su ličio jonų baterijomis. Šio tipo baterijos plačiai taikomos elektriniuose automobiliuose, paspirtukuose, krautuvuose, dviračiuose, fotovoltinėse (saulės) elektrinėse, baterijų energijos kaupimo sistemose.
Prieš metus liepos mėnesį plačiai nuskambėjo nelaimė Palangoje, kai dėl besikraunančio elektrinio paspirtuko kilo gaisras daugiabutyje, panašūs incidentai užfiksuoti Radviliškyje ir Vilniuje. Atšilus orams, mikrojudumo priemonės naudojamos intensyviau, su jų eksploatacija susijusi rizika tampa reikšmingesnė, patys elektriniai paspirtukai neretai įsigyjami antrinėje rinkoje ir yra neaiškios būklės.
Bet koks nedidelis pažeidimas ar netinkamas įrenginio įkrovimas gali tapti rimto gaisro priežastimi. Jei baterija deformuota ar smarkiai kaista – tai aiškūs pavojaus signalai. Tokius prietaisus būtina krauti tik su tinkamu įkrovikliu, nestatyti šalia degių daiktų ir nepalikti be priežiūros.
Lemtingos klaidos
Šiltuoju laiku aktualu ir neatsargus elgesys su ugnimi bei augalinės kilmės atliekų deginimas.
„Šiemet neatsargus elgesys su ugnimi lėmė beveik 16 proc. visų šalyje kilusių gaisrų. Pernai dėl to kilusių gaisrų nuostoliai siekė 51 tūkst. eurų – tai antra pagal dydį žalos priežastis po elektros instaliacijos gedimų. Ši rizika ypač išauga šiltuoju metų laikotarpiu, kai lauko kepsninės bei laužai kūrenami pernelyg arti pastatų. Be to, žolės, ražienų ir kitų augalinės kilmės atliekų deginimas sudarė 6 proc. visų gaisrų priežasčių – šis faktorius ypač aktualus vasaros sezonu: dėl sausrų ir vėjo dažnai nesuvaldoma liepsna išplinta už deginimo zonos ribų“, – pažymi A. Juodeikis.
Daugiausiai nuostolių sukeliančios ir skaudžiausios žalos yra susijusios būtent su gaisrų padariniais. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausia pernai kompensuota suma siekė 339 tūkst. eurų, kai ugnis visiškai suniokojo gyvenamąjį namą.
Prevenciniai veiksmai
Reguliariai tikrinkite elektros instaliaciją ir įrenginius, ypač jei gyvenate senesnės statybos name ar dažnai naudojate galingesnius prietaisus. Nepalikite elektros prietaisų įjungtų be priežiūros – ypač virtuvėje bei vonios kambaryje, kur dažniau gali pasitaikyti trumpieji jungimai dėl drėgmės. Įsitikinkite, kad namų dūmų detektoriai veikia tinkamai. Venkite kepsninių ar laužų kūrimo per arti pastatų, ypač sausomis, vėjuotomis dienomis. Turėkite pasiruošę gesinimo priemones ir nepalikite ugnies be priežiūros. Įrenginius su ličio jonų baterijomis įkraukite tik naudodami gamintojo rekomenduojamus įkroviklius, laikykite juos atokiai nuo degių medžiagų ir nepalikite besikraunančių be priežiūros.
Pagal BNS inf