Šilutės bibliotekoje – interaktyvus žemėlapis „Pamario raštijos lobynas“

Nauja kultūros paslauga – interaktyvus stalas su žemėlapiu „Pamario raštijos lobynas“ – jau Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje!
Šilutės biblioteka

Įgyvendintas projektas

Šilutės rajono savivaldybei ir Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą, šiais metais įgyvendintas projektas „Interaktyvus Pamario raštijos lobynas: išgirsk, prisiliesk, pamatyk“, kurio metu ir sukurtas šis interaktyvus žemėlapis. Pagrindinis projekto tikslas – aktualizuoti bei populiarinti Pamario raštijos palikimą Lietuvos kultūros paveldo kontekste, naudojant inovatyvias informacines technologijas.

Bendradarbiaujant su Šilutės rajono bendruomenės atstovais ir kultūros institucijomis surinkta, susisteminta, užfiksuota, patikslinta mažai žinoma informacija, pristatanti Pamario krašto raštijos paveldą. Fotografavimas, informacijos paieška, tekstų parengimas ir redagavimas, bendravimas su įdomiais žmonėmis ir interaktyvaus žemėlapio kūrėjais davė gerų rezultatų.

Bibliotekos lankytojai galės pamatyti, paliesti, peržiūrėti, išklausyti, perskaityti, ieškoti… Interaktyviame žemėlapyje pateikti kultūros paveldo objektų aprašymai, nuotraukos, biografijos su vaizdine medžiaga (fotografijos, skaitmeniniai leidiniai), garso bei vaizdo įrašai. Jau esamas ir įgytas žinias bus galima patikrinti sprendžiant interaktyvų testą. Pagrindinis žemėlapio principas – su konkrečia Šilutės rajono vietove, gamtos, urbanistiniu ar architektūros objektu susietas raštijos veikėjas. Turinys didžiąja dalimi paremtas bibliotekos kraštotyrinio fondo skaitmeniniu turiniu, kita medžiagos dalis sukaupta iš vietos bendruomenės ir kultūros institucijų rinkinių.

Dėkojame visiems prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo. Lauksime Jūsų Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje karantinui pasibaigus.

 

Faktai apie Pamario raštiją

Pamario krašto bendruomenė gali didžiuotis ir puikuotis ne tik unikaliu gamtovaizdžiu.  Šilutės rajonas  – ypatinga Lietuvos vietovė, kur susipynę Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos istorijos, kultūros bei raštijos naratyvai, atgarsių randantys visame pasaulyje. Šilutę, jos apylinkes garsina ir čia gyvenę, kūrę knygininkai, raštijos darbuotojai, rašytojai, veikusios spaustuvės bei knygrišyklos.

Šilutė ir jos rajono dalis priklauso Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui, iš kurio kilę rašytojai, žinomi tarptautiniu mastu. Vydūnas ne tik rašytojas, mąstytojas – jis tapo fenomenu.  H. Zudermanas, gimęs Macikuose, buvo nominuotas Nobelio premijai. Jis buvo geras Šilutės mecenato, dvarininko, visuomenės ir kultūros veikėjo, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjo Hugo Šojaus  bičiulis. Būtent dvarininkas stengėsi, kad paskutinis rašytojo nebaigtas kūrinys „Wo der Strom stiller wird“ būtų išleistas. Knygą  užbaigti dvarininkas pasiūlė pradedančiai garsėti Rytprūsių rašytojai  Šarlotei Kaizer, kilusiai iš Rusnės (Šilutės r.). H. Šojus supažindino su tekstu, bet  ji atsisakė, motyvuodama negalėsianti prilygti  H. Zudermano plunksnos jėgai, jo stilistiniam ypatumui ir t. t. Š. Kaizer 1944 m. apdovanota Herderio premija, 1950 m. – ordinu, skirtu menininkams, o 1966 m. jai skirta Rytprūsių kultūros premija.

Žymiausio vokiečių klasikinės filosofijos pradininko Imanuelio Kanto prosenelis dabartiniame Šilutės rajone buvo išsinuomojęs kelias karčemas. Muižėje (Kintų sen.) tautosaką rinko Ernstas Vilhelmas Berbomas, žinomas kaip Kuršmarių vėtrungių, kurios šiandien laikomos Pamario krašto savitumą reprezentuojančiu simboliu, sumanytojas.

Kuo garsėja žemaitiškoji Šilutės rajono dalis? Pirmiausia, didžiulio dėmesio nusipelno Martynas Mažvydas. Jis tituluojamas lietuvių raštijos pradininku bei pirmosios lietuviškos knygos rengėju. Ši iškili asmenybė – reformacijos veikėjas, Prūsijos evangelikų liuteronų kunigas, vertėjas, kaip spėjama, gimęs Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse.

Varniškiai (Švėkšnos sen.) – dailininko knygrišio, meninės knygrišystės profesionalo, jos pradininko Lietuvoje Tado Lomsargio gimtinė. 1938 m. jis baigė grafikos mokyklą Prahoje (knygrišystę). 1938–1941 m. dirbo Kauno pirmosios amatų mokyklos Knygrišystės ir               kartonavimo skyriaus vedėju. 4 dešimtmetyje meniškai stilingai įrišo apie 40 knygų. Deja, jo likimas tragiškas – 1942 m. rugsėjo 26 d. nacių suimtas ir nužudytas Kauno IX forte, apkaltinus bendradarbiavimu su čekų komunistais.

Švėkšnos kapinėse palaidotas Jurgis Plateris (Pliateris, Plioteris) – Lietuvos istorijos šaltinių, lietuvių kalbos, spaudos ir knygos istorijos tyrėjas, bibliografas, kolekcininkas, grafas, kilęs iš garsios Platerių giminės, Gedminaičių dvaro valdytojas. Jis 1826–1831 m. parašė pirmąjį knygos istorijos mokslinį veikalą lietuvių kalba apie Samuelio Boguslavo Chilinskio verstos Biblijos leidimą („Trumpa žinia apie tą išdavimą lietuviškos Biblijos Londone“, išspausdinta 1964 m.).

J. Plateris bendradarbiavo su Simonu Stanevičiumi – vienu iškiliausių XIX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, pasakėčios žanro klasiku, istoriku. 1836–1848 m. rašytojas gyveno Stemplių dvare (Švėkšnos sen.), mediniame iki šiol išlikusiame pastate, pas Kazimierą Platerį ir prižiūrėjo jam dovanotą lituanistinę J. Platerio biblioteką.

Ar žinojote, jog skambioji dainos frazė „skamba po kaimus Birutės daina“ tiesiogiai susijusi su šiuo kraštu? Daina virtusį eilėraštį „Birutė“ sukūrė XIX amžiaus pradžios poetas Silvestras Teofilis Valiūnas, gyvenęs Aušbikavio kaime (Vainuto sen.). Antanas Baranauskas, iki šiol garsėjantis visoje Lietuvoje žinoma poema „Anykščių šilelis“, kurį laiką gyveno ir dirbo Vainute.

Švieskimės ir skleiskime žinias apie šį nuostabų Pamario kraštą. Tapkime Šilutės rajono tyrinėtojais, žinovais ir kultūros puoselėtojais!