Šilutės kavinės ir restoranai laukia – nesulaukia atlaisvinimų ir klientų

Prieš savaitę jau buvo tikėtasi, kad Vyriausybė priims sprendimus dėl prekybos centrų atvėrimo nuo balandžio 12 dienos.

Tuo pat metu kavinių ir restoranų savininkai tikėjosi, kad jau galės veikti bent lauko kavinės. Bet vėl šoktelėjus sergamumo rodikliams tokios minties atsisakyta.

Didmiesčių kavinių ir restoranų šeimininkai jau yra pasiruošę ir nekantrauja paslaugas pradėti teikti bent nuo balandžio 15 dienos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada pokyčius paslaugų verslui. Ministras tikina, kad jau nebetoli laikas, kai kavinėms bus leista teikti paslaugas atvirose erdvėse, tačiau konkrečios datos vis dar nemini.

Kaip gyvuoja ir kaip darbą su klientais savo kavinėse ir restoranuose planuoja Šilutės miesto viešojo maitinimo įmonių šeimininkai?

„Trukio stotelė“ pasiruošusi tiekti maistą lauke

UAB „Šilo pašvaistė“ šeimininkė Virginija Vaitiekienė jau virš 20 metų dirba viešojo maitinimo srityje ir 2,5 metų vadovauja savo šeimos kavinei – restoranui „Trukio stotelė“.

Ir šiai maitinimo įstaigai jau antrą kartą po kelis mėnesius tenka pergyventi pandemijos karantino laikotarpius, kai klientų negalima aptarnauti salėje. Maistą kavinės virėjos ruošia, tačiau jis parduodamas klientams išsinešti. Virginija sako, kad tokio darbo apyvarta nesiekia nė ketvirtadalio įprasto krūvio. Visgi ji džiaugiasi, kad bent kolektyvą pavyko išsaugoti. Dalis virtuvės darbuotojų pasikeisdamos yra priverstos pabūti prastovose. Taip tikimasi, kad Valstybė parems ir išmokės prastovų kompensacijas. „Tačiau kuo toliau, tuo mažiau tos vilties lieka“, – sako verslininkė.

Jau pirmojo karantino pabaigoje „Trukio stotelė“ klientus kvietė prie lauke pastatytų staliukų. Šilutės gyventojai, anot Virginijos, yra inertiški klientai ir negreit susiviliojo valgyti lauke. Tačiau nepraėjus nė savaitei klientų jau buvo tiek, kad darbuotojai vos spėjo juos aptarnauti.

Šį pavasarį karantinas kartojasi. Pasak Virginijos, visą įrangą tam, kad kviesti žmones pavalgyti prie lauko staliukų įmonė jau turi. Tačiau būtent dabar intensyviai pradėjo dirbti statybininkai prie šalia esančio rekonstruojamo pastato – būsimų Šilutės teismo rūmų. „Kol jie darbų prie pastato fasado nebaigs, vargu ar galėsime kviesti žmones valgyti kone statybų aikštelėje. Teks palaukti“, – sakė V. Vaitiekienė.

„Klumpė“ dirba ir nesiguodžia

UAB „Pamario klumpė“ direktorė Virginija Mirauskienė irgi neslepia, kad pandemijos laikotarpis su dar vis nesibaigiančiu karantinu tikrai atnešė nemažai sunkumų. „Bet su kolektyvu esame įpratę dirbti ir nemėgstame guostis dėl sunkumų“, – pasakojo V. Mirauskienė.

Pasak verslininkės, kavinė „Klumpė“ jau ruošiasi savo klientus aptarnauti prie lauko staliukų. Dabar tik laukiama, kad dar šiek tiek atšiltų oras ir meistrai baigtų statyti lauko palapinę.

„Klumpė“ per visą karantiną nenutraukė darbo ir pagamintus patiekalus pardavinėjo išsinešti. Be to kavinėje įprasta patiekalus pristatyti pirkėjams į namus. Karantino laikotarpiu, pasak V. Mirauskienės, užsakymų cepelinams, kotletams, guliašui ir kitiems pamariškių pamėgtiems patiekalams padaugėjo. Todėl naujas maistą išvežiojantis automobilis vos spėja suktis.

Be to, kavinė glaudžiai bendradarbiauja su darbo kolektyvais. Todėl, pasak V. Mirauskienės, karantinas, kad ir sumažino darbo krūvį, tačiau į prastovą per mėnesį reikėjo išleisti vos vieną – kitą darbuotoją. Bendrovė viską daro, kad tik išsaugoti darbštų ir draugišką kolektyvą.

„Gilija“ lauks gegužės pradžios

Stasys ir Virginija Pikeliai, restorano „Gilija“ šeimininkai nesitiki, kad karantino ribojimai baigsis anksčiau nei gegužės mėnesį. Todėl, pasak Stasio, anksčiau nei gegužės pradžioje jie neplanuoja kviesti klientus prie savo lauko staliukų. Juolab, kad rengiamasi restorano lauko kavinę šiek tiek atnaujinti – apdengti, kai kur padažyti. „Gilijos“ lauko kavinė yra mėgiama šilutiškių ir jų svečių šiltuoju metų laiku.

Karantino metu šio restorano virtuvė kad ir nepilnu pajėgumu, bet veikia. Maistas gaminamas klientams išsinešti arba jiems išgabenamas. Kaip tik prieš kelias dienas restorano šeimininkai paskaičiavo, kad karantino laikotarpio jų įmonės veiklos rezultatas yra 73 proc. mažesnis nei buvo dirbant įprastu režimu.

Visi restorano virtuvės darbuotojai dirba nepilną darbo dieną – po kelias valandas. Dalį laiko jie yra priversti pabūti prastovose. „Džiugu, kad bent viešbučio paslauga dar yra reikalinga. Šios srities darbuotojai dirba visu darbo krūviu“, – sake S. Pikelis.

„Uta“ 4 mėnesiai prastovose

Vainuto verslininkė, šio krašto žmonių pamėgtos kavinės „Uta“ šeimininkė Laima Rimkienė sako jau labai pasiilgusi veiklos. Jos įmonės 11 darbuotojų nuo 2020 metų lapkričio 9 dienos priversti išgyventi iš valstybės skiriamo minimalaus atlyginimo dydžio prastovų kompensacijos.

Pasak Laimos, buvo svarstoma teikti maisto išsinešimui paslaugą. Tačiau tokias viltis prigesino kelionių draudimas. Vien tik Vainuto krašto gyventojams žiemos metu tokios paslaugos reikia retai. Taigi, išlaikyti 1 ar 2 darbuotojus tik tokiai paslaugai teikti įmonei būtų per sunku.

Pasak Laimos, ji jau girdėjo apie iniciatyvas, jog kavinių verslui galėtų būti leista teikti viešojo maitinimo paslaugas prie lauko staliukų. Vainutiškę tai irgi domina, jeigu tik Vyriausybė leis bent taip verstis, ji irgi pradėtų tokią veiklą.

„Turime reikiamą įrangą – stoginę ir lauko staliukus, jau panaikinti ir judėjimo apribojimai. Žinoma norėtųsi, kad labiau atšiltų orai. Tada jau galėtume pradėti dirbti bent po dalį darbo dienos“, – sakė L. Rimkienė.

„Viesulo“ šeimininkai neskuba

Kavinės – baro „Viesulas“ Švėkšnoje šeimininkas Antanas Martinkus su savo darbuotojais tai pat „atostogauja“ prastovose.

„Viesulas“ turi dvi erdvias sales, naujai įrengtose patalpose šeimininkai gali apnakvindinti iki 30 žmonių. Tačiau, pasak A. Martinkaus, kad ir du ar tris kartus sumažinus leidžiamą aptarnauti žmonių skaičių dirbti neleidžiama. Kavinių šeimininkai stebisi, kad jų paslauga draudžiama, nors maisto prekybos centrai dirba netrukdomai. A. Martinkus mano, kad Valstybės valdžia yra nekompetentinga ir turi per daug galių, todėl priima visai Lietuvai vienodus draudimus. Juk Vilniaus ar kito didmiesčio pandemijos susirgimų skaičiai yra kitokie nei rajonose. „Kodėl savivaldos valdžiai neleidžiama nuspręsti draudimus kiekviename rajone? Sužlugdyti verslus kaimiškose seniūnijose yra paprasta, bet kaip juos reikės atgaivinti? Kaip atgaivinti žmonių poreikį vėl naudotis paslauga? Ypač, kai tai trunka jau ilgą laiką“, – svarsto švėkšniškis.

A. Martinkus nemano, kad lauko kavinių atgaivinimas tokiu šaltu oru bus sėkmingas. Tad apie tai galvoti dar porą savaičių, jo manymu, nėra verta.

Sigitas Grinčinaitis
Komercijos direktorius, korespondentas