Jeigu „Šilutės šilumos tinklams“ gauti pelno sutrukdė neįprastai šilta žiema, o „Šilutės autobusų parko“ autobusais karantino metu važinėjo mažiau keleivių, tai UAB „Šilutės vandenys“ bene pirmą kartą per daugelį metų paskelbė, kad dirbo pelningai.
Už vandens tiekimą ir nuotekų valymą bendrovė per metus gavo 79,919 tūkst. eurų pelno.
Nustatyta teisingesnė paslaugų kaina
„Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas savivaldybės politikams komitetuose pristatydamas 2020 metų veiklos ataskaitą tarsi juokaudamas teigė, kad pandemijos karantinai ne visiems nešė veiklos nuostolius. Vandens tiekėjams jie sudarė palankias sąlygas veikti. Daug rajono žmonių dirbo nuotoliniu būdu – namuose, todėl daugiau suvartojo vandens ir taip papildė bendrovės sąskaitą.
Tačiau, dėstydamas tikrąsias sėkmingos veiklos priežastis A. Markvaldas paminėjo, kad 2020 metų pradžioje buvo perskaičiuotos bendrovės tiekiamo vandens ir kitų paslaugų kainos, kurios dabar ir leidžia dirbti bent su minimaliu pelnu. Anksčiau skaičiuojant „Šilutės vandenų“ paslaugų kainas visuomet būdavo neleidžiama įtraukti investicijų grąžos ir galimo pelno sumų. Dabar pakeitus paslaugų kainų skaičiavimo metodiką atsirado ir pavyzdys, kad bendrovė gali dirbti pelningai.
Yra gyvenviečių be nuotekų trasų
Ekonomikos ir finansų komiteto nariui Žygimantui Kurlianskui parūpo, kiek Šilutės rajone yra gyvenviečių, kurios dar neturi centralizuotų nuotekų sistemų. Jis sakė, kad bendraudamas Juknaičių seniūnijoje su gyventojais sužinojo, jog tokios sistemos neturi Pašyšių gyvenvietė.
A. Markvaldas sakė, kad tokių sistemų neturi visos savivaldybės gyvenvietės, kuriose nėra 200 gyventojų. Tokioms mažoms gyvenvietėms ES fondai neskyrė paramos nuotekoms įrengti. Taigi, tokių sistemų dar neturi Petrelių, Sakūčių ir Stubrių gyvenvietės. Jose nuotekų sistemos bus suprojektuotos ir pastatytos tik tuomet, kai didesnė dalis jų gyventojų su bendrove sudarys sutartis dėl prisijungimo prie nuotekų sistemos.
Kaip sekasi jungti nuotekų sistemas Šilutėje?
Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė pasidomėjo, kaip sekasi statyti naujas nuotekų sistemas Šilutės mieste?
Pasak A. Markvaldo, bendrovė jau turi parengusi naują vandens nuotekų sistemos projektą ir jis pateiktas Aplinkos agentūrai. Jį įgyvendinus bus galima surinkti nuotekas iš Ąžuolo ir Stadiono gatvėse esančių namų bei iš šalia esančių sodų.
Yra registruota, kad čia į nuotekų sistemą galėtų būti sujungti 48 sodybų sklypai. Tačiau pabendravus su jau gyvenančiais ar dar tik besiruošiančiais statyti namus gyventojais, gauta tik 14 sklypų šeimininkų sutikimai. Taigi, vandens tiekėjams dar teks padirbėti.
Ši pavasarį bus pradėti nuotekų sistemos statybos darbai „Pavasario“ soduose.
Ar galėtų neskaičiuoti palūkanų?
Ekonomikos ir finansų komiteto narys Edvardas Jurjonas sakė, kad kai kurie gyventojai nepatenkinti, jog „Šilutės vandenys“ skaičiuoja delspinigius už laiku neapmokėtas sąskaitas net karantino laikotarpiu. Jis klausė, ar bendrovė galėtų neskaičiuoti delspinigių bent karantino laiku.
A. Markvaldas sakė, kad yra ir bendrovių, kurios skolingos vieną – kitą tūkstantį eurų, bet dėl priskaičiuotų delspinigių nesiginčija. Privačių butų ar namų savininkų skolos nėra didelės – bendra suma siekia tik apie 3 tūkst. eurų. Pasak direktoriaus, per pirmąjį karantiną įmonė bandė pakeisti atsiskaitymo programą, kad ši neskaičiuotų delspinigių. Tačiau toks programos pakeitimas yra sudėtingas darbas, o delspinigių suma gavosi nedidelė. Jis sakė, kad privatiems vandens naudotojams delspinigiai nėra skaičiuojami pavėlavus pirmą ir antrą mėnesį, pradedami skaičiuoti tik nuo trečio mėnesio. Todėl, jo nuomone, tai nėra didelė problema.
Kodėl nuotekos pradedamos skaičiuoti nuo 3 kub. m?
Teritorijų ir kaimo reikalų komitete Lijana Jagintavičienė klausė, kodėl sodyboje nuotekų ištraukiama tik 2 kubiniai metrai, o registruojama, kad ištraukta 3 kub. metrai? Gal taip daroma, kad bendrovė gautų pelno? Ji tikino tikrai žinanti tokius atvejus.
A. Markvaldas patvirtino, kad taip galėjo būti. Jis sakė, kad skaičiuojant nuotekų išvežimo kainą buvo numatyta, jog gyventojai turės ne mažesnes, kaip 3 kub. m talpas. Tačiau dabar yra atvejų, kad sodybų šeimininkai pasistato 0,5 ar 1 kub. m talpą. Tad nuotekų vežėjams tenka važiuoti kad ir į Stubrių kaimą vos dėl 1 kub. m nuotekų. Toks nuotekų šalinimas taptų nuostolingu, todėl nutarta, kad minimalus nuotekų kiekis registruojamas nuo 3 kub. metrų.
Kaip pavyzdį A. Markvaldas pateikė Klaipėdos rajoną, kur mažiausias registruojamas nuotekų kiekis yra 5 kub. metrai.
