102 metai! Ypatingas gimtadienis, kurio sulaukė Gardamo seniūnijoje gyvenanti Zofija Kontrimienė.
„Mūsų miela, gera močiutė“, – gražiausiais žodžiais apie ilgaamžę atsiliepia „Senjorų Eldorado“ kolektyvas ir kiti šios rezidencijos gyventojai.
Zofijos dukra – vienuolė sesuo Adelė stebuklu laiko tai, kad visą gyvenimą ligota buvusi jos mama sulaukė tokio gražaus amžiaus. Zofija buvo ištekėjusi už našlio su 7 vaikais. Visi vaikai ją mylėjo ir ji juos. Geriausias to įrodymas – kad dauguma jų atvyko pasveikinti savo „babytės“ su gimtadieniu.
Ilgaamžę sveikino giminaičiai, dvasininkai, senjorų rezidencijos darbuotojai, Šilutės valdžios atstovai.
Laiko stebuklu
Z. Kontrimienė vos šešiomis dienomis jaunesnė už atkurtą Lietuvos valstybę. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną minėjome Vasario 16-ąją, o Zofijos gimtadienis – vasario 22-ąją. Ir Lietuvai, ir joje visą laiką gyvenusiai ilgaamžei – 102 metai.
„Zofija atrodo nuostabiai, kaip ir mūsų valstybė. Graži, su šypsena veide“, – sakė Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė. Ji ilgaamžei padovanojo stilizuotus ąžuolo – mūsų tautos medžio – lapelius, nudažytus geltona, žalia ir raudona spalvomis.
Pasveikinti mamos iš Kauno rajone esančio Basųjų karmeličių vienuolyno atvyko Zofijos dukra sesuo Adelė. Ji prisiminė, kad mama buvo labai darbšti, sąžininga, teisinga, niekada nemeluodavo. Vienuolė sakė, kad 102-ąjį gimtadienį švenčianti jos mama yra įrodymas, jog Dievo stebuklai egzistuoja, ir už šį, ir už kitus stebuklus ji nuolat dėkoja. Moteris pasakojo, kad jos mama buvo labai serganti. Ji pamena, kad kai su broliu buvo maži, vyresnės seserys sakydavo, kad tik tie vaikai nors truputį „prakustų“. Dabar vienuolei 76 metai, o jos brolis iškeliavęs į Amžinybę.
„Man pačiai yra stebuklas, kaip toks sergantis žmogus, išgyveno ir galiausiai atsidūrė tokiose nuostabiuose namuose“, – džiaugėsi sesuo Adelė.
Vienuolė taip pat dėkojo kitiems „Senjorų Eldorado“ gyventojams, kurie gyvena ir džiaugiasi gyvenimu kartu. Nepamiršo sesuo Adelė padėkoti ir brolio žmonai, Zofijos marčiai, kuri ilgai rūpinosi mama.
Privertė tėtį „apsiženyti“
Zofija turi ir daugiau vaikų, tiesa, iš vyro pirmosios santuokos. Ilgaamžė buvo gimusi Plungės rajone. Ji atėjo į ūkį pas našlį su 7 vaikais – tuos vaikus atrado, dar savo atsivedė, po to anūkai pasipylė. Visi vaikai Zofiją mylėjo ir ji juos mylėjo.
„Dėkoju už tą laimę, kad šiandien galėjome visi čia susirinkti, pasidžiaugti, pasišnekėti, ranką paduoti, atsiprašymo žodį pasakyti. Svarbiausia visiems yra artimo meilė ir sugebėjimas atleisti. Kai yra sunku, ištiesk ranką, kuriam dar sunkiau“, – sakė vyriausioji šeimos anūkė.
Daiva tikrosios savo močiutės nepažino, tačiau pažino ir mylėjo Zofiją, ją „babyte“ vadino. Pasak jos, Zofija yra geras pavyzdys, kaip reikia gyventi – kantriai, nešti tai, ką Dievulis siuntė, galbūt sunkią naštą, galbūt sveikatos trūkumą. Reikia išmokti su tuo viskuo susitaikyt, nes tai yra svarbiausia gyvenime.
Zofijos podukra Bronė pasakojo, kad tėtis sugyveno juos, 7 vaikus, dar 6 vaikai buvo mirę pokario metais. Tada buvo sunkūs metai, mažieji mirdavo nuo skarlatinos, tymų, kitų ligų.
„Na, o mes ties septyni užsikabinome“, – pasakojo Bronė. Jos mama mirė būdama 47-erių, tėtis liko našlys su 7 vaikais. 
Dar šešis metus jie taip gyveno, kol galiausiai vaikai padarė susirinkimą ir nusprendė priversti tėtį dar kartą vesti. Našlys buvo parsivedęs kelias kandidates ūkio apžiūrėti, tačiau tos tikrosios nerado. Galiausiai jį supiršo su kitame kaime gyvenančia Zofija. Ši moteris labai patiko jo vaikams, Bronės žodžiais sakant, buvo panaši į mamytę. Netrukus pora susituokė. Bronė ir vyresnės jos seserys kartu jau nebegyveno, kūrė savo gyvenimus. Joms buvo daug ramiau, kad namuose atsirado šeimininkė, kuri rūpinosi tėčiu, kitais vaikais ir ūkiu.
Bronė prasitarė, kad Zofijos ilgaamžiškumo paslaptis – kokybiškas maistas. Ji mėgdavo gerti ir žolelių arbatas. „Svarbu atminti, kad mėtas reikia gerti vasarą, nes jos šaldo, o čiobrelius žiemą, nes šie šildo“, – sakė Bronė.
Surado daug mylinčių dukrų
Zofijos šeimoje visi buvo pamaldūs, tad ilgaamžės gimtadienio šventėje pasisakė ir klebonas Česlovas Degutis. Jis priminė Šventojo rašto žodžius, jog ilgas amžius yra Dievo dovana.
Klebonas susimąstė, ką turi jausti žmogus, sulaukęs 100 ir daugiau metų, koks jo gyvenimo tikslas, kaip jis savyje egzistuoja? Iš daugiau kaip 40 metų kunigiškos praktikos, Č. Degutis priėjo išvados, kad žmogaus gyvenimo tikslas yra pažinimas visa ko – savęs, pasaulio, amžinybės suvokimas. Zofijai jis linkėjo, kad ateinantys senatvės metai būtų brandūs ir pažinimo metai.
Šilutės rajone gyvenančią ilgaamžę atvykęs pasveikinti vicemeras Sigitas Šeputis pasidžiaugė, kad ji gimusi Lietuvos valstybės metais. Jai linkėjo kuo geriausios sveikatos, artimųjų meilės ir pagarbos.
„Senjorų Eldorado“ direktorė Laimutė Giedraitienė sakė, kad Zofiją šių namų bendruomenė vadina miela gera močiute. Anot jos, gilios Zofijos akys sako labai daug, bet daug ko ir neišduoda. Visą gyvenimą buvusi gera, ilgaamžė niekada nepasako blogo žodžio. Močiutės šypsena ir ramybė tarsi sako, kad gyvenime ir nebuvo taip blogai. Nesvarbu, kad ligos kamavo, kad ne vien pyragus ir tortus valgyti galėjo.
„Kažkada, kai pas mus atėjote, atėjote į mūsų šeimą. Turėjote nemažai vaikų, dabar turite daug dukrų, kurios kiekvieną dieną, nuo ankstyvo ryto ateina pas jus – ragina judėti, glosto pečius ir nori, kad jums būtų kuo geriau“, – sakė L. Giedraitienė.
Senjorų rezidencijos direktorė ilgaamžei linkėjo būti sveikai, džiaugtis kiekviena minute, diena, metais, taip pat, kad viskas būtų gerai, nes puikiai būna tik… pasakose.