Atsakymas paprastas ir kartu sudėtingas – „Brexit“. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, visos siuntos į Angliją ir kitas Jungtinės Karalystės dalis tapo nebe vidaus, o tarptautiniais siuntiniais. Tai reiškia, kad joms taikomos visos muitinės procedūros, mokesčiai ir griežti apribojimai, kurie anksčiau galiojo siunčiant į, pavyzdžiui, JAV ar Australiją. Dingo laisvas prekių judėjimas, o jį pakeitė deklaracijos, patikros ir ilgas sąrašas draudžiamų bei ribojamų daiktų. Daugelis žmonių vis dar siunčia siuntinius pagal seną įprotį, manydami, kad „galbūt praslys“, tačiau muitinės pareigūnai dirba savo darbą ir tokie bandymai dažniausiai baigiasi liūdnai.
Šiame straipsnyje mes panirsime į sudėtingą tarptautinių siuntų pasaulį ir detaliai aptarsime, kokių daiktų geriau nė nemėginti siųsti į Jungtinę Karalystę. Tai ne tik sausas draudimų sąrašas, bet ir praktiniai patarimai, padėsiantys suprasti, kodėl tam tikri daiktai yra nepageidaujami, ir kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Tinkamai paruoštos ir apgalvotos siuntos į UK ne tik sėkmingai pasiekia adresatą, bet ir sutaupo jūsų nervus bei pinigus. Taigi, prieš užklijuodami siuntinio dėžę, skirkite kelias minutes ir įsitikinkite, kad jūsų siunčiama meilė nepavirs kontrabanda.
Maistas – didžiausios rizikos kategorija
Tai pati skaudžiausia tema daugeliui lietuvių. Noras nusiųsti artimiesiems tikrų lietuviškų lašinių, rūkytos dešros ar naminių pieno produktų yra suprantamas, tačiau būtent šie produktai yra griežčiausiai kontroliuojami. Po „Brexit“ į Jungtinę Karalystę iš ES šalių be specialių sertifikatų ir patikrų pasienyje draudžiama įvežti bet kokius mėsos ir pieno produktus. Tai reiškia, kad jūsų siunčiamas skilandis, kumpelis, sūris ar varškė bus konfiskuoti ir sunaikinti. Taisyklės yra negailestingos, nes jomis siekiama apsaugoti šalį nuo gyvūnų ligų, tokių kaip afrikinis kiaulių maras. Net ir gamyklinėje vakuuminėje pakuotėje esantys produktai nebus išimtis. Todėl verčiau nerizikuokite ir į dėžę nedėkite nieko, kas pagaminta iš mėsos ar pieno.
Ar naminė uogienė taip pat uždrausta?
Laimei, ne visi maisto produktai yra uždrausti. Yra kategorijų, kurias siųsti galima, tačiau su tam tikromis išlygomis. Pavyzdžiui, galite siųsti duonos gaminius (be mėsos įdaro), šokoladą, saldainius, medų, sausainius. Naminė uogienė ar konservuotos daržovės taip pat dažniausiai praeina patikrą, jei yra sandariai uždarytos gamykliniuose arba lygiaverčiuose stiklainiuose ir aiškiai paženklintos. Tačiau visada išlieka rizika, kad muitinės pareigūnas, pamatęs neaiškios kilmės naminį produktą, gali jį sulaikyti saugumo sumetimais. Didžiausia problema siunčiant stiklainius – dūžio pavojus. Jei stiklainis suduš ir jo turinys išteps visą siuntinio turinį ar net sugadins kitus siuntinius, atsakomybė kris jums. Todėl, jei vis dėlto nusprendžiate siųsti, pasirūpinkite itin saugiu įpakavimu – keliais sluoksniais burbulinės plėvelės ir tvirta dėže.
Alkoholis ir tabakas – brangus malonumas
Nusiųsti butelį gero lietuviško midaus ar blokinį cigarečių gali atrodyti kaip puiki dovanos idėja, tačiau tai gali labai brangiai kainuoti gavėjui. Alkoholiui ir tabako gaminiams taikomi didžiuliai akcizo mokesčiai. Net jei siunčiate dovaną, ji nėra atleidžiama nuo mokesčių, jei viršija labai mažas neapmokestinamas ribas. Tai reiškia, kad gavėjas, norėdamas atsiimti siuntinį, turės sumokėti ne tik akcizo mokestį, bet ir importo PVM bei muitą. Galutinė suma gali kelis kartus viršyti pačių produktų vertę. Be to, kurjerių įmonės dažnai turi savo vidines taisykles, draudžiančias siųsti alkoholį ir tabaką, nes tai yra aukštos rizikos prekės. Naminė degtinė ar kitas nelegaliai pagamintas alkoholis apskritai yra absoliutus tabu – tai traktuojama kaip kontrabanda ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Kodėl negalima siųsti močiutės surinktų sėklų?
Augalai, sėklos, svogūnėliai, vaisiai ir daržovės taip pat patenka į griežtai kontroliuojamų prekių sąrašą. Taip siekiama apsaugoti Jungtinės Karalystės ekosistemą nuo invazinių rūšių, ligų ir kenkėjų, kurie gali atkeliauti kartu su augaline medžiaga. Norint legaliai įvežti daugumą augalų ir sėklų, reikalingas specialus fitosanitarinis sertifikatas, kurį išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba. Privačiam asmeniui gauti tokį sertifikatą vienam siuntiniui yra praktiškai neįmanoma ir finansiškai nenaudinga. Todėl močiutės sode surinktos agurkų sėklos ar iškastas bijūno kerelis, deja, turės likti Lietuvoje. Bandymas juos išsiųsti slapta greičiausiai baigsis siuntinio konfiskavimu ir sunaikinimu.
Vaistai – tik su rimtomis išlygomis
Vaistų siuntimas yra itin opi ir sudėtinga tema. Griežtai draudžiama siųsti receptinius, ypač psichotropinius ar narkotinius, vaistus. Net jei asmuo Jungtinėje Karalystėje turi receptą, siųsti jam vaistus paštu yra nelegalu. Tai gali daryti tik licenzijuotos įmonės. Su nereceptiniais vaistais situacija šiek tiek paprastesnė, tačiau ir čia yra daug povandeninių srovių. Siunčiamas kiekis turi būti akivaizdžiai skirtas asmeniniam naudojimui (paprastai ne daugiau nei 3 mėnesių kursas), vaistai turi būti originalioje, nepažeistoje pakuotėje su informaciniu lapeliu. Tačiau net ir tokiu atveju muitinė gali sulaikyti siuntą ir paprašyti gavėjo pateikti gydytojo raštą, patvirtinantį, kad jam šie vaistai yra būtini. Dėl šios priežasties siųsti net ir paprasčiausius vaistus nuo skausmo yra rizikinga – verčiau rekomenduoti artimiesiems juos įsigyti vietinėje vaistinėje.
Ar verta siųsti brangius daiktus?
Auksinis žiedas, brangus laikrodis ar naujausias išmanusis telefonas – dovanos, kurias norisi patikėti tik patikimam vežėjui. Tačiau siųsti didelės vertės daiktus yra rizikinga dėl kelių priežasčių. Pirma, didėja vagystės rizika. Antra, visi siuntiniai yra standartizuotai apdraudžiami tik labai nedidele suma. Norint apdrausti siuntinį pilna verte, reikia mokėti papildomai, o draudimo sąlygos dažnai būna labai painios ir neapima visų galimų atvejų, pavyzdžiui, jei pakuotė nebuvo tinkama. Trečia, už brangesnius nei 135 svarai vertės daiktus (įskaitant siuntimo išlaidas) gavėjui teks mokėti importo PVM ir galimai muito mokestį. Todėl prieš siunčiant brangią dovaną, visada verta apsvarstyti alternatyvą – pervesti pinigus, kad žmogus pats nusipirktų daiktą vietoje. Taip išvengsite rizikos, mokesčių ir galimo nusivylimo.
Akivaizdžiai draudžiami, bet kartais pamirštami daiktai
Egzistuoja visa kategorija daiktų, kuriuos siųsti draudžia ne tik muitinės taisyklės, bet ir pačios kurjerių tarnybos dėl saugumo reikalavimų. Į šį sąrašą patenka bet kokie degūs ir sprogūs daiktai. Daugelis nustemba sužinoję, kad čia priskiriami ir kvepalai, dezodorantai, nagų lakas ar plaukų lakas aerozoliniuose flakonuose. Taip pat draudžiama siųsti baterijas (ypač ličio jonų, nebent jos yra įrenginio viduje ir atitinka specialius reikalavimus), magnetus, bet kokias chemines medžiagas, dujų balionėlius, šaltuosius ginklus, peilius (išskyrus virtuvinius, bet ir jiems taikomi apribojimai). Prieš pakuojant bet kokį daiktą, kuris kelia bent menkiausią abejonę, būtina pasitikrinti kurjerių tarnybos draudžiamų siųsti daiktų sąrašą.
Ką daryti, kad siunta keliautų sklandžiai?
Sėkmingos siuntos paslaptis – sąžiningumas ir kruopštumas pildant muitinės deklaraciją (forma CN22 arba CN23). Šis dokumentas yra jūsų siuntinio „pasas“, kurį atidžiai tikrina pareigūnai. Turite detaliai aprašyti kiekvieną siunčiamą daiktą. Neužtenka parašyti „dovana“ ar „drabužiai“. Reikia rašyti konkrečiai: „vyriški medvilniniai marškinėliai“, „šokolado plytelė (100g)“, „knyga kietais viršeliais“. Taip pat būtina nurodyti tikrą kiekvieno daikto vertę. Bandymas sumažinti vertę siekiant išvengti mokesčių yra dažna klaida, kuri gali atsisukti prieš jus. Jei muitinė suabejos nurodyta verte, ji gali pati įvertinti prekes pagal rinkos kainą arba sulaikyti siuntinį, kol pateiksite pirkimo įrodymus. Sąžiningai užpildyta deklaracija yra greičiausiais kelias į sėkmingą siuntinio pristatymą.
Apibendrinant kelionę per taisyklių labirintą
Siuntimas į Jungtinę Karalystę po „Brexit“ tapo procesu, reikalaujančiu žinių ir atidumo. Laikai, kai į dėžę buvo galima dėti viską, ką neša širdis, baigėsi. Dabar kiekvienas siuntėjas privalo prisiimti atsakomybę ir išmanyti pagrindines taisykles, kad apsaugotų save nuo nuostolių, o siuntinio gavėją – nuo nemalonių staigmenų muitinėje. Svarbiausia taisyklė – jei abejojate, ar daiktą galima siųsti, geriau jo nedėkite. Visada galite pasikonsultuoti su pasirinktos kurjerių tarnybos atstovais arba paieškoti informacijos oficialiame Jungtinės Karalystės vyriausybės puslapyje.
Nors apribojimų daug, tai nereiškia, kad siuntos į Angliją tapo neįmanomos. Tiesiog reikia pakeisti požiūrį ir siųsti tai, kas keliauja be jokių problemų: knygas, legalius saldumynus, daugumą drabužių, suvenyrus, nuotraukas. Galų gale, svarbiausia yra parodytas dėmesys ir ryšio palaikymas, o ne rūkytos dešros gabalas. Apgalvotas, taisyklėms neprieštaraujantis ir saugiai supakuotas siuntinys visada suteiks daug džiaugsmo jį gavusiam artimajam.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Ar galiu siųsti gintaro papuošalus?
Taip, gintaro papuošalus siųsti galima. Muitinės deklaracijoje juos reikia aprašyti kaip „gintaro vėrinys“ ar „gintaro apyrankė“ ir nurodyti tikrąją jų vertę. Jei bendra siuntinio vertė viršys 135 svarų sterlingų, gavėjui gali tekti susimokėti importo mokesčius.
2. Ką daryti, jei mano siuntinys sulaikomas muitinėje?
Jei siuntinys sulaikomas, Jungtinės Karalystės muitinė arba kurjerių tarnyba susisieks su gavėju. Paprastai bus nurodyta sulaikymo priežastis (pvz., trūkstama informacija, mokėtini mokesčiai ar draudžiami daiktai). Gavėjas turės pateikti prašomus dokumentus arba sumokėti mokesčius, kad siuntinys būtų išleistas.
3. Ar yra apribojimų knygų siuntimui?
Knygoms paprastai netaikomi jokie apribojimai ir jos yra atleistos nuo importo PVM. Tačiau vis tiek privalote jas deklaruoti, nurodydami, kad tai knygos, ir įrašydami jų vertę.
4. Kaip teisingai supakuoti siuntinį?
Naudokite tvirtą, tinkamo dydžio kartoninę dėžę. Visus daiktus viduje supakuokite taip, kad jie nejudėtų – tuščias ertmes užpildykite burbuline plėvele, popieriumi ar putplasčio granulėmis. Jei siunčiate ką nors dūžtančio, apvyniokite tai keliais apsauginės medžiagos sluoksniais.
5. Ar galiu siųsti maisto papildus ar vitaminus?
Maisto papildų ir vitaminų siuntimas yra pilkoji zona. Nors tai nėra draudžiama, muitinė gali juos traktuoti kaip medicininės paskirties produktus ir sulaikyti patikrai. Būtina, kad jie būtų originalioje, neatidarytoje pakuotėje, o siunčiamas kiekis būtų skirtas aiškiai asmeniniam vartojimui.