Skolų grąžinimo iki Kalėdų tradicijos pasikeitė

Kalėdinė eglutė. / Stock.XCHNG nuotr.„Išanalizavus gyventojų skolinimosi ir skolų grąžinimo elgseną, matyti, kad labiausiai skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne kokios nors simbolinės datos, kaip, pavyzdžiui, Kalėdos ar metų pabaiga, o sezoninis žmonių pajamų ir išlaidų svyravimas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Analizė atlikta remiantis įmonės „Creditinfo Lietuva“ 2005-2011 metų duomenimis.

Metų pabaigoje, peržiūrėdami savo asmeninių finansų balansą, gyventojai skaičiuoja ne tik pagausėjusį ar sumažėjusį turtą, bet ir likusias negrąžintas skolas. Įmonės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, uždelstų įmokų bankams, kreditų įmonėms turi 146 tūkst. žmonių, o jų uždelstos grąžinti skolos yra beveik 2,4 mlrd. litų.

„Liaudies išmintis, kad iki metų pabaigos reikia stengtis grąžinti skolas, dėl pakitusių sąlygų turėtų būti perfrazuota. Viena vertus, daugelis žmonių ėmė skolintis ilgam, o suma dažnai yra tokia, kad ją sugrąžinti užtrunka ne vienus metus. Kita vertus, keičiasi ir pats skolos suvokimas – paėmusieji paskolą paprastai jos nelaiko skola, jeigu gali laiku mokėti paskolos įmokas. Paskola pradedama suvokti kaip skola tuomet, kai pritrūksta lėšų laiku sumokėti paskolos įmoką“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak šeimos finansų ekspertės, sudarydami paskolų sutartis, žmonės turi kruopščiai nustatyti perkamo turto vertę ir pagalvoti apie galimus pokyčius, atsižvelgti į gaunamas pajamas ir tai, kokios jos galėtų būti ateityje, rinkdamiesi paskolos rūšį, savo galimybes mokėti reikiamo dydžio įmokas, jei padidėtų palūkanų norma. Tuomet, tikėtina, net ir ilgametė paskola netaps našta.

Išanalizavus asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ informaciją, pastebima, kad gyventojai dažniau sumoka uždelstas grąžinti įmokas, o ir sumokama suma yra didesnė, palyginti su kitais metų mėnesiais, nuo liepos iki vėlyvo rudens, o gruodžio mėnesį skolų padengiama kur kas mažiau negu po to einantį sausį.

„Didesnį aktyvumą vasarą galima paaiškinti tuo, kad, sumažėjus būsto išlaikymo (šildymo) išlaidoms, žmonės gali daugiau pinigų skirti skoloms grąžinti, o gruodžio mėnesį ir taip daugiau išlaidų, ypač susijusių su šventėmis, todėl skoloms grąžinti pinigų lieka mažiau. Tačiau didesnis aktyvumas sausio mėnesį veikiausiai rodo žmonių ryžtą metų pradžioje susitvarkyti savo finansus“, – sako šeimos finansų ekspertė.

Vidutinė uždelstų įmokų vertė, tenkanti vienam vėluojančiam skolą grąžinti asmeniui, šiuo metu yra 16 tūkst. litų: bankams, lizingo įmonėms, kredito unijoms vėluoja skolas mokėti 105 tūkst. žmonių (vidutinė uždelstų įmokų vertė yra 21 tūkst. litų), vartojimo kreditų bendrovėms – atitinkamai 41 tūkst. gyventojų laiku negrąžina vidutiniškai po 4 tūkst. litų.

Gyventojai sistemoje „Manocreditinfo.lt“ gali savarankiškai pasitikrinti apie juos sukauptą ir saugomą asmeninės kredito istorijos informaciją. Šiai sistemai duomenis teikia ne tik finansų institucijos, kreditų bendrovės, bet ir telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų ir kitų sektorių įmonės.

„Laiku nesumokėtos skolos gadina ne tik asmeninių finansų suvestinę, bet ir įsipareigojimų nevykdančio asmens reputaciją ne tik dabar, bet ir ateityje, ypač tuo atveju, jei kalbama apie galimybę skolintis ir skolinimosi sąlygas“, – teigia J. Varanauskienė.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.