Netikrų el. parduotuvių daugėja prieš Juodąjį penktadienį bei Kalėdas. Vien per 2024 m. paskutinį ketvirtį pasaulyje aptikta virš 80 tūkst. tokių pardavėjų, iš kurių dauguma dingo ar pakeitė pavadinimus vos po kelių savaičių. Šių metų pirmąjį ketvirtį tokių atvejų skaičius pasaulyje išaugo net 790 proc.
Net 23 proc. visų socialinių tinklų sukčiavimų sudaro netikros el. parduotuvės. Daugiausia jų „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, kur vartotojai viliojami itin patraukliomis kainomis ir profesionaliai atrodančiais reklaminiais įrašais.
Veikia panašiai
Netikros e. parduotuvės veikia panašiai. Iš pradžių socialiniuose tinkluose pasirodo reklama, siūlanti brangias prekes už itin mažą kainą. Skelbimas veda į tikroviškai atrodančią svetainę, o joje pateikiami vogti produktų atvaizdai, netikri klientų atsiliepimai ir tariami „patikimumo“ ženklai.
Pirkėjui įvedus kortelės duomenis ir atlikus mokėjimą, prekės dažniausiai nesulaukiama. Kai kada atsiunčiamos nekokybiškos kopijos, o netrukus ir pati parduotuvė dingsta. Sukčiai tuo metu jau būna pasisavinę pirkėjo mokėjimo duomenis, kuriuos gali panaudoti neteisėtiems pirkimams arba parduoti tamsiajame internete.
Šios schemos atrodo profesionaliai ir patikimai, puslapiai sukurti taip, kad nesukeltų įtarimų. Tačiau net smulkūs požymiai (keistai suformuluotas svetainės adresas ar neįprastai didelės nuolaidos) turėtų paskatinti pirkėjus elgtis atsargiau.
Šiuos sukčiavimus skatina noras sutaupyti. Žmonės vis dažniau ieško „gerų pasiūlymų“, o sukčiai tuo pasinaudoja. Be to, dalis naujų el. parduotuvių veikia pagal vadinamąjį dropshippingo modelį, kai prekės siunčiamos tiesiai iš tiekėjo, o pats pardavėjas sandėlio neturi. Nors šis modelis teisėtas, jis dažnai pasitelkiamas ir apgaulės tikslais: netikros parduotuvės nurodo svetimus įmonių duomenis arba visai jų neskelbia.
Turi kelis požymius
Netikros el. parduotuvės pasižymi keliais bendrais bruožais. Atkreipkite dėmesį į tokius požymius kaip klaidos ar neįprasti domenai svetainės adrese (.shop, .top ar kt.), taip pat kontaktinės informacijos trūkumas ar visiškas jos nebuvimas. Įtarimą turėtų kelti ir itin dideli nuolaidų procentai, vienodi ar dirbtini klientų atsiliepimai bei riboti atsiskaitymo būdai. Patikimos įmonės naudoja integruotus mokėjimo sprendimus, tokius kaip „MakeCommerce“ ar kitus oficialius partnerius, kurie tikrina prekybininkų patikimumą.
Norėdami išvengti tokių sukčių, prieš atliekant pirkimą pasidomėkite, ar įmonė yra registruota ir ar turi tikrus kontaktus. Paieškokite atsiliepimų apie pardavėją nepriklausomuose šaltiniuose ir venkite skelbimų, žadančių neįprastai dideles nuolaidas.
Perkant saugiausia mokėti per patikimus mokėjimo partnerius, kurie leidžia susigrąžinti pinigus ginčo atveju. Reikėtų vengti tiesioginių pavedimų, kriptovaliutų ar dovanų kortelių, kadangi tokius būdus sukčiai mėgsta labiausiai.
Jei tapote sukčių auka, nedelsdami susisiekite su savo banku, sustabdykite mokėjimą ir praneškite apie incidentą policijai. Kuo greičiau pranešite apie nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė atgauti prarastas lėšas ar užkirsti kelią toliau sukčiams veikti jūsų vardu.
BNS inf.