Šilutiškis Laimonas Eglinskas – ambicingas krepšinio strategas, dar visai neseniai į pergales vedęs „Šilutės“ krepšinio komandą, o dabar treniruojantis Panevėžio „Lietkabelio“ žaidėjus. Laimonas džiaugiasi, kad koronavirusas aplenkė jį ir jo šeimos narius, visgi pripažįsta, kad nelemtas virusas planus krepšinio aikštelėje sujaukė. Su mintimi, kad krepšinio sezonas jau baigtas, jis dar sunkiai susigyvena.
Interviu su L. Eglinsku išplatino „Šilutės“ krepšinio klubas.
Kaip laikaisi? Kaip pavyksta laikytis karantino?
– Galiu pasidžiaugti, kad kol kas koronavirusas ir kitos ligos mane ir mano šeimą aplenkė. Stengiamės laikytis nurodymų, kuriuos teikia Vyriausybė: nuolat plauti rankas, jas dezinfekuoti, dezinfekuoti namus, automobilį. Vengiame didelių susibūrimų ir be svarbios priežasties neiname iš buto. Aišku, nėra lengva priprasti ir prisitaikyti prie tokio gyvenimo, nes niekada nėra tekę taip gyventi. Bet tuo pačiu ir džiaugiuosi, nes turiu laiko pabūti su šeima. Sūnus taip pat džiaugiasi, kad man nereikia niekur važiuoti.
Ar jau apsipratai su mintimi, kad sezonas pasibaigė?
– Ši mintis viena sunkiausiai susigyvenamų: krepšinio sezonui turėjau didelius lūkesčius ir tikslus: tiek sau asmeniškai, tiek ir bendrus – komandinius. Tačiau yra kaip yra, ir nieko jau nepakeisi. Reikia planuoti toliau ir dėliotis tikslus būsimam krepšinio sezonui.
Kaip vertini praėjusį sezoną?
– Nesinori jo vertinti, nes jis nesibaigė. Galime vertinti nebent Karaliaus Mindaugo taurę (KMT) ar Europos čempionų taurę (BCL). Būdami realistai supratom: kad peržengti KMT pusfinalio barjerą turėjome sužaisti vienas geriausių sezono rungtynių. Nedaug iki to trūko, tačiau tą dieną „Žalgiris“ buvo stipresnis. Tad vertinčiau pasirodymą KMT gerai. Buvo nemažai diskusijų dėl KMT formato, nes pusfinalių poros buvo sudėliotos pagal praėjusių metų rezultatus, o ne pagal šių metų pasiekimus. Mano nuomone, tai negera praktika, nes šio sezono rezultatai kiti, sportinis pasirengimas, trenerių, komandų sudėtys pasikeitusios. Suprantu, kad norima kuo daugiau sudominti krepšinio sirgalius, finalą organizuoti taip, kad jame kovotų tradicinės konkurentės. Aš manau, kad sporte, kaip ir gyvenime, reikėtų nebijoti naujovių, na, kad ir pavyzdžiui, finalininkus suporuoti traukiant burtus prieš pat rungtynes.
FIBA čempionų lygoje džiaugiamės, kad pavyko patekti į TOP 16, nes grupių etapas mums buvo banguotas ne tik dėl sportinio pasirengimo, sudėtingų kelionių pas varžovus, bet ir sėkmės. Gaila, jog neperžengėm TOP 16 barjero, manau, kad buvome pajėgūs, tai padaryti. Tačiau susidėjo daug visokių niuansų. Europai mes davėme žinią, kad Lietuvoje yra dar viena pajėgi komanda – „Lietkabelis“. Tikiuosi, mes dar apie save priminsime ir patriukšmausime…
LKL sprendimą paskelbti nugalėtojus rankų pakėlimu sudėtinga vertinti. Man krepšinio sezonas nesibaigęs. Suprantu, kad sveikata – brangiausias turtas, bet sportinis principas – kova iki galo – liko pažeistas. Galima buvo spręsti ir kitaip. Apmaudu.
Kaip pasikeitė darbas perėjus į LKL? Ar sunku buvo adaptuotis? Kokie planai kitam sezonui?
– Pasikeitė daug kas, nes iš vyriausio trenerio tapau asistentu – skautu. Tai visai kitoks darbas ir atsakomybė: reikėjo priprasti, kad turiu daugiau analizuoti varžovus, stebėti jų rungtynes, patarti vyriausiajam treneriui. Tad mano amplua pasikeitė, nes buvau įpratęs pats viską organizuoti, dėlioti ir priimti sprendimus. Nebijau priimti sprendimų ir už juos prisiimti atsakomybę, geriau jaučiuosi pralaimėdamas, kai vadovauju pats, nei kai būnu šalia ir nelabai galiu dėl to ką nors padaryti. Šiaip esu žmogus, norintis valdyti situaciją, ne atiduoti ją kažkam.
Buvo ir kita medalio pusė – suvokiu, kad norint kilti į aukštesnį lygį, turiu pabūti ir kitokio lygio rolėje. Esu dėkingas „Lietkabelio“ organizacijai, kuri mane pakvietė, priėmė ir patikėjo manimi. Džiaugiuosi, kad galėjau dirbti su tokiu vyriausiuoju treneriu, kaip serbas Nenad Čanak. Sutikdamas būti jo asistentu, žinojau, kad dirbsiu su treneriu, iš kurio galėsiu pasimokyti, pasisemti patirties, pasidalinti pastebėjimais. Tai liberalus ir aukšto lygio krepšinio specialistas. Manau, kad kiekvienam treneriui būtų malonumas ir gera patirtis dirbti jo komandoje.
Komandoje turėjome puikius žaidėjus, puikias asmenybes, net 4 žaidėjai atstovavo savo šalies rinktinėms FIBA atrankoje ir didžioji dalis visų komandos žaidėjų žaidė savo karjeros sezonus. Tai rodo, kaip puikiai dirbo mūsų mechanizmas: buvo geri komandiniai ir individualūs rezultatai. Tikrai nesigailiu savo žingsnio ir manau, jau praėjęs tikrai išskirtinis krepšinio sezonas davė daug man ir kaip treneriui, ir kaip asmenybei.
Dėl kito sezono yra daug klaustukų: planuoti gali daug, bet matome, kad ne visada ir viskas priklauso nuo norų. Kaip tame posakyje – žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.
Ar sekei NKL čempionatą ir kaip vertini „Šilutės“ pasirodymą?
– Žinoma, kad sekiau, nors ne tiek, kiek norėjau. Mano paties įtemptas krepšinio varžybų grafikas ir dienotvarkė neleido matyti „online“ transliacijas, ar atvykti į rungtynes, bet rezultatus ir statistiką sekiau nuolat. Kartas nuo karto pabendraudavom su kai kuriais žaidėjais. Manau, kad treneris Kęstutis su visa komanda padarė gerą darbą. Džiaugiuosi ir dėl komandos, ir dėl trenerio, nes žinau, koks yra didelis sirgalių spaudimas ir kokie dideli „Šilutės“ lūkesčiai. Deja, bet nelemta viruso sukelta situacija atėmė iš šilutiškių išsvajotą finalo ketvertą. Neabejoju, kad šio sezono komanda su treneriu, žaidėjais, sirgaliais ir šokėjomis būtų patekę į didįjį ketverto finalą. Tada jau, kas žino kaip būtų viskas pasibaigę. Džiaugiuosi, kad darbai nesustojo, kad sirgaliai toliau palaiko ir kad Šilutės krepšinio dvasia nemiršta.
Kokie vasaros planai? Ar turi numatęs stovyklas ar vasaros lygas?
– Planų buvo įvairių. Žinoma pagrindinis (tikiuosi, kad bent jo neatšauks), tai jaunimo U-16 Europos čempionatas. Tad dabar laukiu balandžio vidurio, nes yra numatytas FIBA valdybos posėdis ir jo metu gal bus priimti sprendimai dėl vasaros varžybų. Jei viskas bus gerai ir jei pasibaigs karantinas, mėgausiuosi Moksleivių krepšinio lygos rungtynėmis, nes tai viena iš nedaugelio lygų, kuri tik sustabdė, o ne atšaukė čempionatą. Planavau pratęsti laisvųjų agentų vasaros lygą, bet ko gero tai teks atidėti vėlesniam laikui.
Linkiu būti sveikiems, mylėti krepšinį ir viskas bus gerai!