Ugniagesių metai: ne tik gaisrų gesinimas, bet ir karvių bei katinų gelbėjimas

Pernai per visus metus Šilutės rajone kilo pora dešimčių gaisrų mažiau, nei 2019-aisiais – atitinkamai 134 ir 157. Taip pat juose žuvo ir buvo sužalota perpus mažiau žmonių: 2019 m. žuvo 2, traumuoti 6, o pernai atitinkamai buvo 1 auka ir 3 sužaloti žmonės.
Ugniagesiams kartais tenka gelbėti ir katinus.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) parengtoje ataskaitoje matyti, kad pernai šiek tiek rečiau degė gyvenamieji pastatai, rečiau liepsnos niokojo ir atviras teritorijas. Užtat žymiai dažniau PGT vyrams teko skubėti šalinti įvairiausių gamtos stichijos padarinių, nes buvo daug vėjuotų dienų.

Gaisre žuvo vienas vyras

Šilutės PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Ališauskas suskaičiavo, kad 2020-aisiais gyvenamieji pastatai Šilutės rajone liepsnojo 39 kartus, o metais anksčiau – 44 kartus. Viena tokia pernykštė nelaimė nusinešė ir žmogaus gyvybę – Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje gaisro metu žuvo vyras.
Pasak A. Ališausko, patys PGT vyrai traumų išvengė, jie yra pasirengę įvairiems netikėtumams ir laikosi saugos reikalavimų.

Pernai degė ir vienas gamybinis pastatas, tuo tarpu užpernai tokių gaisrų išvengta. Pagalbinio ūkio paskirties pastatų gaisrų skaičiai vienodi – po 15, panašūs ir savaeigių transporto priemonių užsiliepsnojimo skaičiai: 2019 m. jos degė 16, 2020 m. – 14 kartų.

Pernai smarkiai išaugo apleistų nenaudojamų pastatų gaisrų: užpernai tokių gaisrų buvo 3, o pernai jau 8. Po 12 kartų ugniagesiai kasmet buvo kviečiami ir gesinti degančių šiukšlių konteinerių.
Gelbsti ir karves iš kanalų, ir katinus iš medžių

Daugiau nei po 160 kartų kasmet ugniagesiams tenka skubėti į įvairius gelbėjimo darbus. Dažniausiai tai įvykiai keliuose, kuomet reikia gelbėti automobiliuose prispaustus žmones. Į tokias nelaimes užpernai PGT vyrai skubėjo 31 kartą, o pernai – 19. O iš viso pagalbos įvairioms specialiosioms tarnyboms atvejų yra žymiai daugiau – pastaruosius dvejus metus jų buvo 46 ir 40.

„Tenka padėti ir policijos pareigūnams, ir Greitosios medikams išgabenti kokį sunkų ligonį ir panašiai“, – sako A. Ališauskas.

Neatsargi žmogaus veikla buityje – dar viena sritis, kai šilutiškiams dažnai prireikia PGT vyrų pagalbos. Tokių iškvietimų 2019 m. būta 22, pernai – 25. Šilutiškiai ir duris užsitrenkia, į namus nebepatenka, ir verdančius puodus ant viryklių užmiršta. Tuomet vėl šaukiasi gelbėtojų.
Kasmet pasitaiko po vieną kitą demerkurizacijos (gyvsidabrio surinkimo) ar kitokių cheminių avarijų šalinimo atvejų.

2020-ieji buvo ypač vėjuoti metai, todėl labai padaugėjo gamtos stichijų padarinių šalinimo darbų: 2019 m. į tokius iškvietimus ugniagesiai skubėjo 32, o 2020-aisiais – net 57 kartus. Prasiautus rudenio vėtroms ant kelių vienas po kito griuvo medžiai, nuo stogų skraidė skardos, o visą tai surinkti ir šalinti teko ugniagesiams.

Užpernai PGT vyrams 11 kartų teko ieškoti skenduolių, pernai tokių atvejų labai sumažėjo – buvo vos 1.

Užpernai 4, o pernai jau 7 kartus gelbėtojai kviesti gelbėti į nepavydėtiną padėtį patekusių gyvūnų. Suprantama, kad ugniagesių pagalbos šaukiamasi kuomet į durpingą kanalą įkrenta šeimos maitintoja – karvė. Bet jau nebe pirmus metus ugniagesiai tikina, jog nebevažiuos gelbėti į medžius įsikorusių katinų, nes taip yra švaistomi visų mokesčių mokėtojų pinigai. Tačiau tokių prašymų vis dar sulaukiama. „Kiekvienu atveju žiūrime individualiai, bet kartais vis dar važiuojame padėti“, – sako PGT specialistas.

Kad neprivažiuotų – dar nebuvo

Pagrindine metų gaisrų priežastimi įvardijamas pašalinis ugnies šaltinis: užpernai dėl to kilo 73, o pernai – 63 gaisrai. Pasak A. Ališausko, tokia priežastis įvardijama tuomet, kai ugnies šaltinis nėra aiškus, bet nėra ir nusikalstamos veikos požymių.

Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai užpernai sukėlė 30, o pernai 25 gaisrus, dėl elektros įrenginių ir instaliacijos gedimų liepsnos įsisiautėjo atitinkamai 17 ir 10 kartų. Dar 8 užpernai ir 10 pernai gaisrų sukėlė neatsargus žmonių elgesys su ugnimi.

Įsisiautėjus smarkiems šalčiams respublikinė žiniasklaida pranešė apie atvejus, kaip ugniagesiai sunkiai pasiekė atokiose vietose kilusius gaisrus arba dėl nevalytų kelių negalėjo privažiuoti iki vandens telkinių.

A. Ališauskas sako, kad Šilutės rajone su tokiais atvejais dar nesusidurta. „Seniūnijos yra įpareigotos prižiūrėti kelius iki vandens telkinių, ir jos tai daro. Tyčinio aplaidumo atvejų dar nepastebėjome“, – sakė A. Ališauskas.

Pagaliau, anot jo, ir patys ugniagesiai yra įpratę prie visokiausių sąlygų, tad reikalui esant ir patys greit sugeba nusikasti sniegą ar pasidaryti eketes.