Po liūčių sočiai prigirdyta žemė, medžiai, pievos, pasėlių laukai.
Stirnos po tą vešlumą braido ramios ir sočios.
O gulbės ežero saloj trumpam pasitraukė nuo jauniklių, kad išpustytų liūčių įmerktus savo posparnius.
Mažyliai į pūkuotą kupetą spaudžiasi gležnais kūneliais, nes vėjyje – šalta.
Tik gervėms, gandrams šlapiomis kojomis matuoti lankas – pats tas.
Jose – visokio gėrio pilna. Vasara.
Vaizdelis po lietaus
Kaip reaguoji?
Labai patinka0
Liūdna0
Patenkintas0
Mieguistas0
Piktas0
Nežiūrėsiu0
Kvankt0
Rašyti atsakymą