Veganiškojo sausio iššūkis: nauda ir sveikatai, ir gamtai

Metų pradžia daliai žmonių yra atskaitos taškas imtis naujų įpročių ar išsikelti tikslus, kurie leis gyventi sveikiau, suteiks naudą sau ir kitiems. Viena iš tokių iniciatyvų – veganiškasis sausis (angl. veganuary), prie kurios šįmet prisijungė jau per 500 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, pasižadėjusių visą sausio mėnesį valgyti tik veganišką maistą.
Veganų maistas

Didžiojoje Britanijoje kilusi veganiškojo sausio iniciatyva jau septintus metus ragina žmones pirmąjį metų mėnesį valgyti tik augalinį maistą, atsisakant bet kokių mėsos ir pieno gaminių. Žinoma, jei gyvulinės kilmės produktų nepasigesite visą mėnesį, jų galite atsisakyti ir visus likusius metus.

Prie šios iniciatyvos jungiasi ne tik žmonės, duodantys pažadą maitintis tik veganiškai, besidalinantys savo atradimais ir receptais, bet ir žinomos garsenybės bei verslai.

„Lietuvoje veganiškasis sausis dar nėra plačiai žinomas, tačiau bendrai veganizmas lietuviams nėra svetimas. Veganų maisto prekių paklausa kasmet ženkliai ūgteli ir nors pernai augimas buvo nuosaikesnis, jis siekė apie 20 proc. Atitinkamai plečiame ir veganams skirtų maisto produktų asortimentą, atsižvelgdami į naujus žmonių pomėgius ir pageidavimus“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Ji priduria, kad veganų maisto įvairovė pastaraisiais metais gerokai išsiplėtė. Šiuo metu „Maxima“ lentynose galima rasti įvairiausių produktų augalinių pakaitalų: nuo sūrių, sviesto, užtepėlių iki jogurtų, paštetų, įvairiausių desertų ir net dešrų, dešrelių, kepsnelių. Taip pat lietuviai vertina produktus su jūros dumbliais: veganiškus sušius, salotas, užkandžius, dirbtinius jūros dumblių ikrus.

Tarp Lietuvoje populiarių pastaraisiais metais pristatytų veganiškų produktų – vyšnių ir aviečių skonio tofu desertai, sojų jogurtas, augalinės kilmės užtepėlės, čili sojų dešrelės, figų tortas, veganiški medaus ir karamelės skonio pyragai, sojų ledai.

„Kol kas sausio mėnesį veganiškų maisto produktų paklausos šuolio Lietuvoje nepastebime. Kita vertus, pati veganiškojo sausio iniciatyva didžiausio populiarumo kol kas sulaukia „gimtojoje“ Didžiojoje Britanijoje, o kitose pasaulio šalyse dar tik įsibėgėja. Tad ir Lietuvoje naujos tendencijos gali pasijausti po kelerių metų“, – pažymi E. Dapkienė, „Maximos“ atstovė.

Apklausos rodo, kad gyvulinės kilmės maisto žmonės atsisako dėl įvairiausių priežasčių: vieni žiūri savo pačių sveikatos ir geresnės savijautos, kiti mitybą keičia siekdami būti sąmoningesni, mažinti poveikį aplinkai ir gyvūnų išnaudojimą.

Tuo tarpu veganiškos mitybos skeptikai laikosi nuomonės, kad augalinės kilmės mėsos pakaitalai yra neskanūs, o daliai nepatinka tai, kad šie produktai yra „smarkiai perdirbti“.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.