Druskininkų PSPC gydytoja Elžbieta Olimpija Povilaitienė sako, kad pirmą kartą patiriamą panikos priepuolį galima supainioti su miokardo infarktu ar pavojumi uždusti. Žmogus staiga ima jausti baimę, nerimą, kuriuos dažnai lydi krūtinės skausmas, stiprus širdies plakimas, padažnėjęs pulsas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, smaugimo jausmas, galvos skausmas, svaigimas, alpimas, pykinimas, šaltkrėtis, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, baimė prarasti kontrolės jausmą, mirties baimė. Priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki valandos.
Lemia nervinė įtampa
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, panikos priepuoliai gali pasireikšti skirtingais simptomais, įvairiu metu ir aplinkybėmis. Pasitaiko situacijų, kurios atrodo skirtingos, bet didelė tikimybė, kad negalavimų priežastis ta pati – nervinės įtampos išprovokuoti priepuoliai.
Vaistininkė mini jaunos moters atvejį, kuri skundėsi pasikartojančiais skausmais širdies plote, oro trūkumu, prakaito pylimu. Įvairūs tyrimai pakitimų nerodė. Paaiškėjo, kad moters gyvenimo tempas labai greitas, jaučiama nuolatinė įtampa, baimė nesuvaldyti atsakomybių.
Pensinio amžiaus moteris kas naktį atsibusdavo nuo dažno širdies plakimo, jai tirpo rankos, drebėjo kūnas. Moteris ne kartą kvietė greitąją, tačiau kardiogramos nieko blogo nerodė. Ji prasitarė, kad prieš pusmetį jai buvo atlikta operacija dėl onkologinės ligos, dėl kurios vis dar jaudinasi. Situacijos skirtingos, bet abi pacientės jautė nervinę įtampą, kuri ir provokavo organizmo reakcijas, būdingas panikos priepuoliams.
Panikos priepuolis gali nutikti ir netikėtai, o konkrečios priežastys dar nenustatytos. Manoma, jog tai susiję su keletu priežasčių, tokių kaip traumuojantis ar didelį stresą sukėlęs išgyvenimas (netektis, patirtas smurtas ir pan.), genetinis polinkis, organizmo veiklą reguliuojančių informacijos „nešėjų“ pusiausvyros sutrikimas smegenyse.
Prasidėjus priepuoliui gydytoja pataria likti toje pačioje vietoje, stengtis kvėpuoti lėtai ir giliai, sutelkti dėmesį į pozityvius, raminančius vaizdinius, prisiminimus, nuolat priminti sau, jog tai laikina, kad priepuolis nekelia pavojaus. Praėjus priepuoliui svarbu apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar patiriami simptomai nėra kokios ligos požymiai.
Kaip elgtis?
Jei priepuoliai kartojasi, vaistininkė pataria kreiptis į psichologą. Specialistas išsiaiškins kas juos gali lemti – ilgalaikis stresas ir nemokėjimas jį valdyti, o gal depresijos pradžia, paaiškins, kaip elgtis priepuolio metu.
Gydytoja E. O. Povilaitienė sako, jog panikos priepuolis nėra liga, kurią galima išgydyti. Tai simptomas, kurį sukelia greitas gyvenimo tempas, įtampa, lėtinės ligos, žmogaus temperamentas, psichologinis atsparumas ir kt. Todėl siekiant suvaldyti priepuolius, svarbu ieškoti priežasties ir įgyti įgūdžių, kaip jų sumažinti.
Tinka kognityvinė elgesio terapija. Jos metu su psichoterapeutu aptariami visi aspektai, susiję su panikos priepuoliu, ir suteikiami įgūdžiai dorotis su juo. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, afirmacijos. Prevenciškai galima skaityti knygas nerimo sutrikimų tematika, svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, kuris mažina įtampą, padeda joga ar pilatesas. Reikėtų vengti daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, kofeino, alkoholio ir rūkymo, tai stiprina panikos priepuolius.
Priepuoliai gali būti kontroliuojami ir medikamentais, kuriais gydoma depresija ar nerimas.
Įtampai sumažinti tinka ir vaistažolių preparatai, iš kurių žinomiausias – vaistinis valerijonas. Jis skatina serotonino, arba „laimės“ hormono, melatonino – „miego“ hormono, dopamino gamybą organizme, mažina raumenų spazmus ir kraujo spaudimą, retina širdies ritmą.
Įrodytas ir nervų sistemą raminantis sukatžolių poveikis. Jos net 2-3 kartus stipriau nei valerijonas mažina įtampą, slopina nervinės kilmės širdies ir kraujagyslių sutrikimus, mažina įtampos galvos skausmą ir svaigimą. Raminančiu veikimu pasižymi levandos, melisos, pipirmėtės, apyniai, pasifloros. Vaistažolių preparatai tabletėmis ar kapsulėmis veikia stipriau nei arbatos, tačiau kartais vien arbatos paruošimas ar jos aromatas nuteikia raminančiai. Dėl vaistažolių preparatų reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kai pacientui skiriami cheminiai raminamieji vaistai ar antidepresantai, mat vaistažolės stiprina jų poveikį.
BNS inf.