Simptomai panašūs
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, pagrindiniai alergijos simptomai gali priminti gripo ar kitų peršalimo ligų simptomus. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų pobūdį, trukmę ir sezoniškumą. Alergijos simptomai būna lengvesni, trumpesni ir atsiranda tik tam tikrais metų laikais, o gripo – sunkesni, ilgesni ir pasireikšti bet kuriuo metų laiku.
Pirmieji alergijos simptomai pasireiškia staiga ir praeina per kelias valandas ar dienas, o gripo simptomai vystosi palaipsniui bei trunka ilgiau. Alergijų kamuojamas žmogus dažnai susidurs su vandeninga sloga arba priešingai – užgulta nosimi, gali pasireikšti akių ašarojimas, niežėjimas, paraudimas, sausas kosulys. Sergant gripu ar peršalimo ligomis, vienas pirmųjų simptomų būna karščiavimas ir temperatūra, kas nėra būdinga alergijoms. Vėliau atsiranda sausas ir skausmingas kosulys, stiprus gerklės skausmas, galvos arba raumenų skausmai, „kaulų laužymas“.
Kartais alerginių reakcijų kosulys sumaišomas ir su koronavirusu arba astma. Tačiau sergant koronavirusu pasireikš ne tik kosulys ar bendras fizinis nuovargis, bet ir raumenų skausmai bei karščiavimas, kurie nėra būdingi alergijoms. Tiesa, kosulys arba dusimo jausmas kartais pacientams primena astmos simptomus, tačiau sergant astma, simptomai stipriausiai pasireiškia iškart po fizinio krūvio, kai alergijų simptomai pasireiškia reguliariai arba po tiesioginio kontakto su alergenais.
Neignoruokite simptomų
Norint apsisaugoti nuo alerginių simptomų reikėtų žinoti, kokios medžiagos alergizuoja žmogų. Jeigu negalite išsiaiškinti, reikėtų atlikti alergenų tyrimą. Daug žmonių, susiduriančių su alergijomis, jautriai reaguoja į žiedadulkes ir įvairių medžių ar augalų žydėjimą pavasarį. Tuomet reikėtų internete sekti žiedadulkių kiekį ore, namuose drėgna šluoste valyti dulkes, naudoti oro valytuvus. Nemalonių simptomų galima išvengti neinant į atviras erdves. Jei tokios galimybės nėra, apsisaugoti nuo kontakto su alergenais gali padėti medicininės kaukės. Naudinga dėvėti ir akinius nuo saulės, kurie apsaugos akis ir padės išvengti akių niežėjimo.
Svarbu žinoti, ar jūs tikrai kovojate su alergija. Jeigu žmogus neatpažįsta ką gydo, simptomai gali ilgainiui pablogėti, o tam tikrais atvejais galima susidurti ir su anafilaksija – ūmiai besivystančia alergine reakcija. Ji gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, kvėpavimo sutrikimus, sąmonės praradimą. Anafilaksija yra pavojinga gyvybei. Taip pat nevertėtų bandyti vaistų „pasiskirti“ savarankiškai, nes medikamentai, kurie padėtų sergant gripu ar peršalus, gali tik dar labiau pabloginti alergijos simptomus.
Jei žmogus serga gripu, o gydosi lyg kovotų su alergija, kyla rizika ir susidurti su komplikacijomis. Gripas yra virusas, todėl negydomas jis progresuoja. O nepagydytas gripas gali sukelti plaučių uždegimą, sinusitą arba širdies problemas. Svarbu neignoruoti simptomų ir nebandyti laukti, kol pasveiksime savaime. Jeigu nesate tikri, susiduriate su alergija ar su gripu, kreipkitės į gydytoją.
Pagal BNS inf.