Briedžių „vestuvės“ ir vairuotojų atsakomybė: kaip elgtis sutikus?

Rudenį keliuose fiksuojama šimtai incidentų, kai automobiliai susiduria su laukiniais gyvūnais. Šiuo laiku susidūrimų rizika net ir miestuose padidėja dėl prastesnio matomumo, ilgesnių naktų bei gyvūnų rujos. Visgi dažnai klaidingai manoma, kad partrenkus gyvūną gresia administracinė atsakomybė. Atsakingos institucijos nuolat sulaukia pranešimų apie miestuose klaidžiojančius žvėris. O rugsėjo viduryje Klaipėdoje pastebėtas elnias, kuris buvo pabėgęs iš privačios valdos aptvaro. Gyvūnas sugrąžintas į aptvarą.

Gyvūnai eina į miestus

Šiuo metu vyksta elnių ir briedžių ruja, todėl šie laukiniai gyvūnai gali elgtis neįprastai. Jie gali būti aktyvesni, drąsesni ir nesibaiminti žmonių.

Policijos duomenimis, šių metų pirmoje pusėje fiksuoti 2 902 automobilių susidūrimai su gyvūnais. Bendrovė BTA šiemet fiksuoja 5 proc. tokių įvykių augimą. Visgi kreivė gali ir toliau kilti, nes rudenį, kaip ir pavasarį, automobilių susidūrimų su gyvūnais rizika didėja net 15–20 proc.

Rudenį susidūrimams kelyje įtakos turi elnių ir briedžių ruja, dėl ko gyvūnai dažniau migruoja, bei ilgėjantis tamsus paros metas, ribojantis matomumą. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, o taip pat anksti ryte. Vairuotojai turėtų būti budrūs ne tik priemiesčiuose, bet ir miestuose, kur susidūrimai su gyvūnais vis dažnesni.

„Dažnai gyvūnai pasiekia miestus, ieškodami maisto. Urbanizacija artina žmonių gyvenamąsias teritorijas prie laukinių gyvūnų buveinių, todėl stirnos, lapės, briedžiai miestuose vis dažniau pastebimi“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento ekspertai.

Dažniausiai miestuose sutinkamos stirnos bei maisto ieškančios lapės, kurias gali patraukti buitinių atliekų konteineriai. Automobilių susidūrimai su gyvūnais miestuose nebestebina.

Gyventojams mieste ar gyvenvietėje pastebėjus laukinį gyvūną departamento pareigūnai primena: laikytis saugaus atstumo, elgtis atsargiai ir niekada nesiartinti ar nebaidyti gyvūno; vairuotojams šiuo metu išlikti akyliems miestų apylinkėse, keliuose netoli miškų ir ten, kur pastatyti įspėjamieji ženklai, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.

„Laukiniai gyvūnai reaguoja instinktyviai: kai kurie gali sustingti vietoje, kiti – bėga arba slepiasi. Stirnos gali staiga iššokti į gatvę, nes nesugeba įvertinti, kaip greitai artėja automobilis. Naktį gyvūnai gali mažiau orientuotis aplinkoje dėl mažesnio matomumo“, – aiškina AA departamentas.

Kaip išvengti nelaimės?

Susidūrimų galima išvengti pasirinkus saugų greitį temstant ir naktį, ypač miškingose teritorijose. Rekomenduojama kelyje sekti įspėjamuosius ženklus. Pastebėjus gyvūną būtina sumažinti greitį, prireikus panaudoti garsinį signalą ir automobilį valdyti kuo tolygiau. Pamačius stirną ar šerną kelyje, svarbu išlikti budriam – šie gyvūnai dažnai migruoja būriais, tad didelė tikimybė, kad netrukus kelią kirs ir daugiau jų.

Naudojamos ir papildomos priemonės – specialūs švilpukai, montuojami ant automobilių ir skleidžiantys gyvūnus atbaidantį garsą.

Jeigu susidūrimo išvengti nepavyko arba pastebėjote sužeistą gyvūną kelyje, būtina skubiai pranešti telefonu 112. AA departamentas, įvertinęs situaciją, informaciją pateiks artimiausiam medžiotojų būreliui arba gyvūnų globos centrui. Paimti partrenktą gyvūną iš vietos draudžiama – už tai gresia administracinė atsakomybė. Vairuotojui, netyčia partrenkusiam gyvūną, bauda negresia.

“Jei gyvūnas buvo partrenktas netyčia, vairuotojas neturi atsakomybės atlyginti aplinkai padarytos žalos ar mokėti baudą, tačiau visada privalo pranešti pagalbos tarnybų numeriu. Administracinė atsakomybė taikoma, kai vairuotojas atlieka tyčinius veiksmus, pavyzdžiui, norėdamas partrenkti gyvūną, vaiko jį automobiliu“, – pažymi AA departamentas.

BNS ir aplinkosaugininkų inf.