Kuo mažiau judate, tuo labiau dėvisi
Pasak gydytojo, sąnarių nusidėvėjimą lemia įvairūs veiksniai ir vyresnis amžius – tik vienas iš jų. Tai natūralus amžėjimo procesas, tačiau įtakos jam turi ir mūsų genetika, ir kūno svoris, anksčiau patirtos traumos, uždegiminės ligos, sąnarių deformacijos bei gyvenimo būdas.
„Dažnai žmonės klaidingai mano, kad kuo daugiau juda, tuo labiau gadina sąnarius. Iš tiesų, yra atvirkščiai: reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sąnarių sveikatą”, – sako ortopedas-traumatologas. Judėjimas gerina kraujotaką, skatina sąnarinio skysčio gamybą, stiprina raumenis. Tačiau per didelis ar netaisyklingas fizinis krūvis, ypač sportuojant be tinkamos technikos, gali turėti priešingą efektą.
Nors dažniausiai sąnarių keitimo operacijos siejamos su vyresniu amžiumi, ši tendencija kinta. Vis dažniau dėl šios operacijos prireikia ir vidutinio amžiaus ar net jaunesniems žmonėms. Jaunesniame amžiuje sąnarių problemos atsiranda dėl traumų, įgimtų deformacijų ar itin aktyvaus fizinio darbo. Jei konservatyvus gydymas tampa neefektyvus, žmogų kamuoja skausmas, ribojama judesio laisvė, sąnarį galima keisti anksčiau nei senatvėje.
Pastaraisiais metais pasikeitė ir požiūris į endoprotezavimą jaunesniame amžiuje – tai lėmė technologijų pažanga. Šiuolaikiniai protezai ne tik tarnauja ilgiau, bet ir yra labiau pritaikyti aktyviam gyvenimo būdui. Kadangi endoprotezai tampa vis patikimesni, pacientams nebereikia laukti pensijos amžiaus, sprendimą galima priimti anksčiau, kai gyvenimo kokybė jau stipriai kenčia. Sąnario keitimas svarstomas, kai kiti gydymo būdai nepadeda, o kasdienis gyvenimas tampa varginantis.
„Jei skausmas yra nuolatinis, trukdo miegoti ar net apsirengti, o fizioterapija, vaistai ar injekcijos nebeduoda efekto, tai yra ženklas, kad reikėtų rimtai apsvarstyti endoprotezavimo galimybę”, – sako J. Vyšumirski. Sprendimas priimamas įvertinus tiek objektyvius vaizdinių tyrimų duomenis, tiek subjektyvų paciento patiriamą diskomfortą kasdienybėje.
Kaip keičiasi gyvenimas?
Sąnario endoprotezavimas – pakeitimas dirbtiniu – daugeliui kelia klausimą, koks gyvenimas laukia po operacijos? Ar tai reikš, kad teks lėtinti gyvenimo tempą, atsisakyti mėgstamo sporto ar aktyvesnių pasivaikščiojimų? Gydytojas sako, kad sąnario keitimas dažnai reiškia ne tik skausmo sumažėjimą, bet ir didesnę laisvę judėti. Po reabilitacijos dauguma pacientų vėl gali vaikščioti, minti dviratį, plaukioti ir net sportuoti, žinoma, atsakingai. Dažnas atsigauna per 3–6 mėnesius, kiek ilgiau užtrunkama po kelio sąnario endoprotezavimo. Svarbu vengti itin intensyvių krūvių, tokių kaip bėgimas ar kontaktinis sportas.
Endoprotezavimas nėra kelias į profesionalų sportą, bet – bilietas į gyvenimą be skausmo ir galimybę grįžti prie mėgstamų veiklų. Gydytojas pabrėžia reabilitacijos svarbą – jai svarbu skirti pakankamai dėmesio ir laikytis specialistų nurodymų, nes tai turi įtakos galutiniam rezultatui.
Kelio ar klubo sąnario endoprotezas – tai dirbtinis sąnarys, kuriuo pakeičiamas natūralus susidėvėjęs. Šiuolaikiniai endoprotezai gaminami iš pažangių, su žmogaus organizmu gerai suderinamų medžiagų. Dažniausiai tai – titano arba kobalto lydiniai, keramika arba itin aukštos kokybės plastikas. Tokie šiuolaikiniai implantai yra saugūs, atitinka visus medicininius standartus, ir gali tarnauti ilgai – apie 15–25 metus, o neretai ir dar ilgiau. Esant poreikiui jei gali būti keičiami. Tokie implantai sukurti taip, kad sumažintų trintį tarp paviršių ir užtikrintų kuo natūralesnį judėjimą. Tai padeda jaustis saugiau ir aktyviai gyventi dar daugelį metų po operacijos.
BNS inf.