Miestas buvo ir spalvingas, ir triukšmingas, ir svetingas atvykusiems, ir plazdantis vėjyje – toks, kokį sukurti ir buvo iš anksto kviečiami šilutiškiai. Tai buvo išties ypatinga šventė visai bendruomenei, kuri susibūrė pasidžiaugti savo miestu, jo istorija, žmonėmis, kurie kartu kūrė šventinę nuotaiką, mėgavosi koncertais, kultūrinėmis veiklomis, susitikimais, bendryste, ir tarsi susiliejo į vieningą vėjo gūsį – taip, kaip ir buvo kviečiami padaryti.
Visą straipsnį skaitykite birželio 4 dienos „Šilutės naujienų” laikraštyje.






Rašyti atsakymą