Invaziniai augalai – tai nevietinės rūšys, kurios greitai plinta ir išstumia vietinius iš jų buveinių. Lietuvoje invazinių rūšių sąraše šiuo metu yra 18 augalų rūšių. „Jie daro poveikį visai ekosistemai – nuo vietinių augalų iki vabzdžių, paukščių ir kitų gyvūnų“, – pabrėžia Lietuvos gamtos fondo direktorius E. Greimas.
Dalis invazinių rūšių į Lietuvą pateko dėl dekoratyvinės sodininkystės ar praktinio panaudojimo. Pavyzdys – kanadinė rykštenė, kadaise sodinta dėl ryškių geltonų žiedų, šiandien sudaro tankius sąžalynus ir stelbia vietinius augalus. Sosnovskio barštis XX amžiuje introdukuotas kaip pašarinis augalas. Vėliau paaiškėjo, kad jis sparčiai plinta, yra sunkiai kontroliuojamas ir netgi pavojingas žmonių bei gyvulių sveikatai.
Invazinės rūšys daro žalą ne tik augalams. Kai nyksta vietinės rūšys, keičiasi gyvūnų buveinės, silpnėja biologinė įvairovė, nyksta tipinės vabzdžių rūšys. Vis daugiau žmonių pastebi, kad aplink mažėja drugelių, laukinių bičių ar kitų vabzdžių. Viena iš priežasčių – natūralių buveinių nykimas ir biologinės įvairovės mažėjimas.
Prie invazinių rūšių plitimo prisideda ir klimato kaita. Švelnesnės žiemos bei ilgesnis šiltasis laikotarpis leidžia kai kurioms rūšims lengviau įsitvirtinti naujose teritorijose.
Gyventojai raginami nesodinti invazinių augalų savo aplinkoje ir apie pastebėtus invazinių augalų židinius pranešti atsakingoms institucijoms. „Biologinės įvairovės išsaugojimas prasideda nuo mūsų kasdienių sprendimų – ką sodiname, kaip prižiūrime aplinką ir kiek vietos paliekame vietinėms rūšims“, – primena E. Greimas.
Lietuvos Gamtos fondo inf.