Atidumo valgant
Kaip pasakoja BENU vaistininkė Inga Norkienė, vasarą išaugantis apsinuodijimų maistu skaičius mažesnis nebent lyginant su didžiosiomis metų šventėmis. Šiltuoju sezonu kasdien sulaukiama pacientų, kurie skundžiasi virškinamojo trakto sutrikimais.
„Dažniausiai apsinuodijama pieno ir mėsos gaminiais, nes nepaisoma jų laikymo sąlygų, neatsižvelgiama į galiojimo terminą. Vasarą netinkamai laikomų mėsos ir pieno produktų galiojimo laikas gali dar sutrumpėti. Jei pakuotė išsipūtusi, geriau tokio maisto nebevartoti. Greitai gendantys sūriai gali sukelti virškinamojo trakto infekcijas, tas pats gali nutikti dėl nevisiškai termiškai apdorotos paukštienos“, – pasakoja vaistininkė. Dar viena maisto grupė, dėl kurios kyla apsinuodijimo ar net žarnyno infekcijos rizika, yra vaisiai ir uogos, lapinės daržovės. Tikimybė susirgti bus mažesnė šiuos produktus tinkamai plaunant, valgant tik sunokusius. Pakenkti gali ir per didelis maisto kiekis ar nesuderintų produktų vartojimas.
Pavojaus galima išvengti, jeigu maisto produktai apdorojami ir laikomi tinkamai. Pavyzdžiui, vištienai reikalinga gaminimo temperatūra – 75 laipsniai, o jai išmatuoti tereikia turėti maistui skirtą termometrą.
Keliaujant į gamtą, pravartu pasirūpinti ir šaltkrepšiu greitai gendantiems produktams laikyti, tik derėtų vengti į jį dėti tokius patiekalus kaip salotos su majonezu ar pyragėliai su kremu. Šiltą, šviežiai pagamintą maistą taip pat geriau suvartokite greitai, o likučius dėkite į šaldytuvą.
Kad jaustumėtės pasiruošę vasarai, kai ir traumos gali sugadinti dieną, specialistė siūlo vaistinėlėje turėti antiseptiko žaizdų priežiūrai, tvarsčių, įvairių pleistrų, ledo paketų. Šie pravers pasitaikius rimtesnei traumai, kuomet sužeistą vietą reikia šaldyti. Gali prireikti vaistų nuo skausmo, temperatūros, aktyvintos anglies virškinamajam traktui, repelentų. Jei šeimoje yra vaikų, jie turėtų būti pritaikyti mažiesiems. Aktualios ir priemonės anafilaksiniam šokui gydyti.
Nudegimus gydysite ir pusę metų
Vasarą padažnėja ir traumų, susijusių su nudegimais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus sako, kad nudegimai dažniausiai patiriami dėl netinkamo kepimo ant grotelių, neatsargaus degių skysčių naudojimo.
„Nudegimai būna ir nedideli, ir sunkūs, su tuo susijusi ir gydymo trukmė. Dėl degiųjų skysčių arba įkritus į laužą patirtus nudegimus gali tekti gydyti net pusę metų. Nukentėjusiajam nuo 6 mėnesių iki metų bus draudžiama degintis saulėje. Net vos 1 procentą kūno paviršiaus, kuris lygus plaštakos dydžiui, sudarančių nudegimų gydymas užtrunka ilgai“, – sako specialistas.
Mažesnes žaizdas patariama 20–30 min. vėsinti po tekančiu vandeniu, tai veiksmingai sumažina nudegimo gylį. Priešingai nei daugelio kartojama klaida, nudegimams naudojant aliejų ar kitus tepalus, kurie tik pablogins situaciją. Jei apdegė drabužiai, prieš juos nuimant pirmiausia reikėtų atvėsinti – taip nepažeisite odos.
„Jei nudegimas gilus, randų susidarymo išvengti sunku. Norint apsisaugoti, rekomenduojama iki metų po nudegimo neliesti, nespausti pažeistų vietų, nesideginti saulėje ir nesilankyti soliariume, nes oda vis dar gyja ir turi išblukti iki natūralios spalvos“, – sako V. Vaitkus.
Aiškus rodiklis, kad reikia profesionalios pagalbos tada, kai nudegimo vieta atrodo pabalusi arba oda apanglėjo ir sutriko jutimo funkcijos.
Pagal BNS inf.