Lietuviai rūko daug
PSO nurodo, kad nuo 2000 iki 2020 m. bendras tabako vartotojų skaičius nuosekliai mažėjo. 2000 m. tabako gaminius vartojo apie 1,37 mlrd. asmenų nuo 15 m. amžiaus, o šiemet 1,27 mlrd.
Medicinos „Hila“ šeimos gydytojos Kristinos Kiliūtės teigimu, lyginant su pasaulinėmis tendencijomis, Lietuvoje rūkymo paplitime reikšmingų pokyčių nefiksuojama. Nors rūkančiųjų dalis mūsų šalyje šiek tiek mažėja, visgi pokytis minimalus.
„Lietuvai būdingas gerokai didesnis rūkančių vyrų skaičius nei kitose ES šalyse. Mūsų šalyje rūko apie 45 proc. vyrų, kai ES vidurkis 26 proc. Moterų Lietuvoje rūko apie 12 proc., o bendras ES vidurkis 20 proc. Taigi, Lietuvos gyventojai rūko daugiau nei vidutinis europietis“, – sako K. Kiliūtė.
Naujos kartos gaminių žala
Naujų tabako gaminių, ypač elektroninių cigarečių, vartojimas išlieka rimtu iššūkiu jaunajai kartai. Dar 2019 m. fiksuotas elektroninių cigarečių vartojimo pikas tarp moksleivių (15–16 m.). 65 proc. jų teigė, kad bent kartą gyvenime vartojo elektronines cigaretes. 2024 m. ši dalis vis dar sudarė 51 proc.
„Elektroninės cigaretės rinkoje pasirodė palyginti neseniai, todėl jų poveikis sveikatai nėra visiškai ištirtas. Tačiau žinoma, kad jose esantis nikotinas, kaip ir įprastose cigaretėse, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą – žaloja vidines kraujagyslių sieneles, didina kraujospūdį, cholesterolio kiekį. Be to, papildomi kvapikliai ir skoniai gali dirginti gleivinę, sukelti alergines reakcijas ar kvėpavimo takų sudirginimą. Tad elektroninės cigaretės tikrai nėra laikytinos saugia alternatyva tradiciniam rūkymui“, – sako gydytoja.
Rizika ir nerūkantiems
Nėra saugaus pasyvaus rūkymo – kasmet dėl to miršta apie 1,3 mln. žmonių, pasyviai rūkantys taip pat patiria širdies ligų, vėžio ir kitų sveikatos sutrikimų. Patalpose, kur leidžiamas rūkymas, oro užterštumas viršija fiksuojamą intensyvaus eismo zonose, uždaruose garažuose ir net prilygsta miško gaisrų metu susidarančiai taršai. Žmonės, nuolat veikiami tabako dūmų, gali patirti panašius simptomus kaip aktyvūs rūkaliai.
Pasyvus rūkymas ypač pavojingas vaikams ir nėščiosioms. Kūdikiams jis didina staigios kūdikių mirties sindromo riziką, o vaikams, augantiems aplinkoje, kurioje rūkoma, didėja rizika sirgti kvėpavimo takų ligomis – dažnesnės virusinės ar bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, pasireiškiančios kosuliu ar sloga, taip pat ženkliai padidėja astmos ar ausų uždegimų rizika. Nėštumo metu pasyvus rūkymas gali lemti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus raidos sutrikimus.
Gydytoja K. Kiliūtė pažymi, jog pagalba metantiems rūkyti grindžiama dviem principais. Visų pirma, tai elgesio keitimas, suteikiant psichologines konsultacijas, dalyvavimą savipagalbos grupėse, kognityvinę elgesio terapiją. Kitas principas yra farmakologinis gydymas (pakaitinė nikotino terapija, receptiniai vaistai).
BNS inf.