DI botai ir pokalbių robotai
DI technologijos atveria galimybes ne tik inovacijoms, bet ir naujiems sukčių metodams. Gyventojai vis dažniau sulaukia skambučių dėl neva jų sukeltų problemų, nuo neteisingai nurodyto siuntos pristatymo adreso iki administracinio nusižengimo. Skambinantysis kalba įtikinamai, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai iš anksto paruošti DI sukurti monologai, o jų tikslas – sukelti stresą ir priversti veikti neapgalvotai. Tokios apgavystės vis sudėtingesnės, nes naudojami DI generuoti balsai ir pokalbiai atrodo itin tikroviški.
„Sukčiai geba imituoti tikrą žmogaus balsą ir net pritaikyti pokalbį žmogui asmeniškai pagal tikėtinas arba tikras jo gyvenimo detales. Dėl to kai kurie nė neįtaria, kad kalba su įrašu. Tik vėliau, pastebėję, kad pašnekovas neįsiklauso į atsakymą ar nereaguoja į užduodamus klausimus, žmonės ima įtarti klastą“, – sako L. Sadeckas.
Dirbtinius scenarijus papildo pokalbiai, paremti balso klonavimu. Tai technologija, leidžianti tiksliai atkartoti žmogaus balsą pasitelkiant pažangius metodus, tokius kaip garso signalų apdorojimas, giluminis mokymasis ir neuroniniai tinklai. Šios sistemos analizuoja unikalius žmogaus kalbėjimo bruožus – balso toną, tarimą ir sukuria balsą, kuris skamba beveik identiškai tikrajam.
Kodėl tai pavojinga?
Pasitelkdami technologijas sukčiai kuria netikrus balsus, gali imituoti realius žmones ir pokalbius, kuriuos itin sunku atskirti nuo tikrų. Pasitelkdama pažangias „teksto į kalbą“ sistemas, įranga sukuria skaitmeninę balso kopiją. Sukurtas modelis gali generuoti visiškai naujus sakinius tuo pačiu balsu, net jei žmogus, kurio balsą klonavo, niekada nėra pasakęs nieko panašaus.
Nusikaltėliai gali apsimesti jums pažįstamu žmogumi ir pranešti apie nelaimę. Ši schema jau plačiai paplitusi Australijoje, Indijoje ir JAV, tikėtina, greitai pasieks ir Lietuvą. Panašių pavyzdžių regėjome neseniai Lietuvoje plitusiose žurnalistų ir medicinos specialistų klastotėse, suklaidinusiose nemažai žmonių. Klonuotas balsas skamba itin tikroviškai, todėl sunku atskirti, jog tai netikra. Emocinė įtampa, išgirdus artimojo balsą bėdoje, dažnai priverčia aukas nedelsiant daryti tai, ko prašo pašnekovas, nepatikrinus faktų.
Kaip apsisaugoti?
Šiomis schemomis greit sukeliamas stresas, panika, todėl žmogus nustoja vertinti informaciją kritiškai. Anot L. Sadecko, visiškai suprantama, kodėl išgirdę naujieną apie klaidingą užsakymą ar į bėdą patekusio artimojo balsą, pasimeta net budriausi.
Svarbiausia nepasiduoti panikai ir neskubėti. Sulaukę netikėto skambučio su skubiu prašymu pervesti pinigų, sustokite ir patikrinkite, kas skambina, net jei numeris ir atrodo pažįstamas. Užduokite klausimų, į kuriuos atsakymus žinotų tik tikrasis pašnekovas. Galite nutraukti skambutį ir perskambinti artimajam ar tariamai organizacijai jų oficialiu numeriu. Taip greitai paaiškės, ar numeris suklastotas.
Gali padėti ir raktinis žodis, kurį žinotų tik jūsų šeimos nariai. Sugalvokite ir naudokite jį reguliariai. Prireikus tai taps paprastu būdu patikrinti „netikėtos nelaimės“ skambučio tikrumą.
„Dalijamės vaizdo ar balso įrašais internete nepagalvoję, kad jie gali patekti į sukčių rankas. Apgaulei sukurti pakanka itin trumpo balso fragmento, todėl prieš dalindamiesi savo atvaizdu ir balsu viešojoje erdvėje apmąstykite, kaip toks turinys gali būti panaudotas prieš jus ar jūsų artimuosius“, – pataria L. Sadeckas.
Jei kyla įtarimų, nesiremkite vien skambinančiojo pasakojimu – nedelsdami nutraukite pokalbį ir kreipkitės į atitinkamas institucijas, banką ar žmogų, kuriuo pasitikite. Dažnai užtenka vieno papildomo patikrinimo, kad būtų išvengta didelių nuostolių.
Pagal „Luminor“ inf.