Kintų Vydūno kultūros centras paveldo dienų savaitę, o kartu su ja vykusį 22-ąjį emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ simpoziumą, šiemet paskyrė Mažosios Lietuvos architektūriniam paveldui, akcentuojant Kintų seniūnijos mokyklų tinklo unikalų veidą. Siekiant atskleisti švietimo paveldo įvairovę, išleistas lankstinukas ir surengti žygiai Kintų mokyklų keliu, o meno simpoziumo tema šiemet buvo „Mažosios Lietuvos mokykla: ne tik raudona plyta“.
Menas ir paveldas
Kintų krašto paveldo aktualizavimas neapsiriboja vien istorikų ir archeologų darbais. Gyvybę šioms vietovėms įpučia ir menininkai, pasitelkiantys modernias raiškos priemones, kad įprasmintų senųjų mokyklų ir Vydūno dvasios palikimą.
Šiame kontekste galima išsiskirti Kintuose vykstančią kūrybinę veiklą – kasmetinius emalio plenerus. Menininkai, dirbdami su emaliu – trapiu, bet ilgaamžiu metalo ir stiklo lydiniu – ieško naujų būdų įprasminti vietos architektūrą ir unikalų kraštovaizdį.
Šių metų emalio darbai, įkvėpti medinės, molinės, raudonų plytų mūro ir tinko komponavimo architektūros, išlikusių ir atstatytų buvusių mokyklų, tapo savotiška duokle Mažosios Lietuvos identitetui. Šie kūriniai, kartu su menininkų pėsčiųjų žygiu Kintų mokyklų keliu, pabrėžia, jog paveldo išsaugojimas yra ne tik pastatų fizinė restauracija, bet ir kultūrinė inkliuzija – nuolatinis interpretavimas ir naujų meno formų atgimimas, kurių dėka istorinė atmintis lieka gyva ir aktuali šiuolaikiniam žmogui.
Išskirtinės architektūros pėdsakai
Mažosios Lietuvos teritorijoje bažnyčios ir mokyklos ėjo beveik koja kojon Šis neatsiejamas ryšys šiandien yra atspindys to meto sociokultūrinio krašto gyvenimo. Nors Klaipėdos krašto mokyklos dažniausiai asocijuojasi su raudonų plytų pastatais, Kintų seniūnija demonstruoja retą architektūrinę įvairovę.
Kintų parapijos centrinės mokyklos istorija prasidėjo 1705 metais. Dabar čia įkurtas Kintų Vydūno kultūros centras ir Vydūno muziejus. Seniūnijoje veikė apie 10 skirtingų parapijos mokyklų, kurios sudarė tankų švietimo tinklą. Nors didžioji dalis Klaipėdos krašto mokyklų statytos iš raudonų plytų, Kintuose kitaip – pastatai pasižymi kitokia architektūrine struktūra ir medžiagiškumu.
„Pradėję gilintis į turinį, perskaitėme daug įdomių istorijų. Supratome, kad Kintų seniūnijoje išlikusios mokyklos yra visiškai kitokios. Turime baltą molinę mokyklą, kurioje įsikūręs mūsų centras, turime atstatytą tipinę medinę Mingės mokyklą. Kitos mokyklos, pavyzdžiui, Suvernų ar Kiškių, yra su baltu tinku ir raudonų plytų rėmeliais. Visiškai raudonų plytų pastatų Kintuose mes net neturime“, – baigiamajame emalio meno laboratorijos renginyje kalbėjo Rita Tarvydienė, projekto sumanytoja, Kintų Vydūno kultūros centro direktorė.
Ypatingo dėmesio nusipelno pirmoji Kintų parapijos mokykla, kurios pastatas išlikęs iki šių dienų. Šis statinys, išsiskiriantis molinės statybos architektūra ir originaliu vidaus išplanavimu, yra gyvas liudininkas šio krašto praeities, jame tebegyva tautos mokytojo ir filosofo Vydūno dvasia. Tai paverčia jį ne tik architektūros, bet ir kultūros paveldo perlu.
Įkvėpė šviesos šaltinis
Tradicinis emalio simpoziumas šiemet sulaukė ypatingai gausaus kūrėjų būrio. Kūrėjai, įkvėpti minties, jog mokykla visais laikais buvo šviesos šaltinis, paliekantis didelį pėdsaką kiekvieno žmogaus vaikystės prisiminimuose, kūrė darbus, atspindinčius šią temą.
Simpoziume dalyvavo 14 menininkų, savaitę gyvenusių kūryboje. Dalis darbų paruošti namuose, kiti čia – meno centre. Kūrėjai dirbo keliomis komandomis ir taip neabejotinai prisidėjo prie krašto paveldo įamžinimo ir idėjų plėtojimo.
Paroda, kurioje pristatomi simpoziumo metu sukurti darbai, atvira visuomenei. Vydūno kultūros centras kviečia aplankyti ekspoziciją, kuri dar kartą patvirtina, kad Mažosios Lietuvos mokykla – daugiau nei tik pastatas: tai gyva kultūros ir meninės interpretacijos erdvė.
Parodą ir darbų autorius pristatė centro direktorė R. Tarvydienė, temos darbuose įžvalgas pateikė menotyrininkė Pille Veljataga. Vydūno kultūros centras dar kartą įrodė, kad geba sėkmingai sujungti istorijos, švietimo ir fizinės veiklos iniciatyvas, užtikrindamas, kad nepelnytai pamirštas Mažosios Lietuvos paveldas būtų vėl atrastas ir įvertintas. Projekte dalyvavo Kintų pagrindinė mokykla, seniūnija ir bendruomenė.
Kūrėjai ir svečiai apdovanoti, kaip materialus projekto rezultatu, išleistu lankstinuku su žemėlapiu, kuriame sužymėtos visos senosios Kintų krašto mokyklos. Tai leidžia kiekvienam keliauti ir atrasti šį paveldą.
Vakaro atmosferą sustiprino instrumentalisto Dariaus Brazdeikio net keturiais pučiamaisiais atliekama programa, paslapties ir mistikos įnešė Usėnų kiemo lėlių teatro spektaklis „Lipnikėlis”, lietuvių liaudies pasakų ir sakmių motyvais.