Euras ateina į Lietuvą, ir pats laikas apie jį sužinoti viską, ko prireiks jau po kelių mėnesių. Todėl Finansų ministerijos ir Lietuvos banko vadovai išsiuntė į šalies regionus savo atstovus šviesti gyventojus.
Antradienį šių įstaigų atstovai visas naujosios valiutos įvedimo subtilybes aiškino valdininkams, seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams, verslininkams, kitiems gyventojams. Svečiai išsamiai pasakojo apie tai, kaip senieji pinigai bus keičiami naujais, kaip pastarieji atrodys.
„Tiesa ta, kad Lietuvoje euroentuziastų kol kas gerokai mažiau nei euroskeptikų, o baimės dingsta tik tada, kai žmonės susipažįsta su naujove. Tad ne dėl savęs, o dėl jūsų esam čia“, – sakė šilutiškiams finansininkai.
Valstybė sutaupys daugiau, negu išleis
Euras – bendra Europos Sąjungos valiuta, grynais pinigais naudojama nuo 2001 metų. Nuo 2002-ųjų su euru susietas ir litas.
ES valstybės gali įsivesti bendrą Europos valiutą, kuomet pasiekia reikalaujamus griežtus ekonominius ir finansinius kriterijus. Šiuo metu Lietuvos ekonomika, pasak svečių, tuos kriterijus atitinka, tad labai palanku įsivesti eurą. Galutinį sprendimą šiuo klausimu liepos pabaigoje priims Europos Taryba ir paskelbs tikslų euro kursą, kuriuo nuo kitų metų sausio 1-osios litai bus keičiami į eurus. Konvertuojama bus nemokamai.
Specialistų skaičiavimais, euro įvedimas Lietuvai kainuos apie milijardą litų, o nauda per artimiausius kelerius metus turėtų siekti apie 40 milijardų litų.
Įvedus eurą bus mažesnė palūkanų norma, todėl galėsime skolintis pigiau, o kadangi bus mažesnės skolinimosi kainos, verslas galės kurti daugiau darbo vietų. Turėtų padidėti užsienio prekybos mastai, augti prekybos, eksporto apimtys, išnyks valiutos devalvacijos rizika ir valiutos keitimo išlaidos.
Neigė sklandančius mitus
Svečiai paneigė kai kuriuos visuomenėje sklandančius mitus. Pagrindinis jų, kad drastiškai kils kainos. Anot finansininkų, kitų šalių patirtis rodo, kad jos šokteli apie 2-3 centus nuo 10-ties litų. Be to, nereikia pamiršti, kad kainos kyla ir nekeičiant valiutos. Pastaraisiais metais Lietuvoje infliacija kasmet būdavo keli ar net keliolika procentų.
Kitų šalių patirtis rodo, kad jų gyventojai tikėjosi didesnio kainų šuolio įvedus eurą. Pavyzdžiui, Latvijoje, praėjus metams nuo euro įvedimo, 90 proc. kainų buvo nepakitusios, padidėjo tik apie 4,5 proc. kainų, o apie 5 proc. kainų netgi sumažėjo.
„Euro įvedimas neleidžia didinti kainų, kaip sugalvojus, viskas bus perskaičiuojama nustatytu kursu ir kontroliuojama, ar pardavėjai ir paslaugų tiekėjai nepiktnaudžiauja“, – sakė svečiai.
Verslininkams siūloma pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kuris, tikimasi, padės apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus, užtikrins sąžiningą paslaugų ir prekių perskaičiavimą.
Visų institucijų ir įmonių, pasirašiusių memorandumą, sąrašai bus skelbiami viešai, įmonės ir įstaigos gaus tai liudijantį logotipą, kurį galės naudoti savo veikloje.
Tie, kas nesilaikys reikalavimų perskaičiuojant kainas, bus įspėjami, pakartotinai tikrinami ir, kraštutiniu atveju, baudžiami. Kainas visoje šalyje stebės 300 ekspertų.
Mitu svečiai pavadino ir kalbas, neva eurą įsivedusi Lietuva praras savo identitetą. Anot jų, šalies identitetas – tai ne tik pinigai, o jiems keičiantis Vytis išliks.
Euro kursas turėtų nesikeisti
Kad žmonės iš karto turėtų smulkių pinigų ir priprastų prie naujovės, jau nuo liepos mėnesio bankuose galės įsigyti eurų.
Nuo sausio 1-osios bankomatai išduos tik eurus, sąskaitose esantys pinigai bus konvertuoti be jokių mokesčių. Pirmąsias dvi savaites cirkuliuos abi valiutos: už prekes ir paslaugas bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tik grąža bus atiduodama eurais.
Išimtis bus leidžiama visuomeniniame transporte, pavyzdžiui, mikroautobuso vairuotojas gali ne visada turėti pakankamai naujųjų eurų grąžai atiduoti.
Pusę metų bankuose grynieji bus keičiami nemokamai ir neribotais kiekiais. Pirmus du mėnesius pinigus keis ir paštai. Iki 2015 metų pabaigos kai kuriuose bankuose keis tik litų banknotus, o Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką.
Šiuo metu nustatyta, kad oficialus kursas yra 3,4528 lito už 1 eurą ir kol kas nėra jokių signalų, kad šis kursas būtų keičiamas.
Perskaičiuojant kainas, sumas privalu apvalinti pagal matematikos taisykles. Pavyzdžiui, 10 litų dalijant iš 3,4528 yra 2 eurai 89,62 euro centai. Jei konvertuojant paskutinis skaičius bus daugiau nei 5, suma bus apvalinama į didesniąją pusę, tad šiuo atveju bus priskaičiuota 2 eurai 90 euro centų.
Toliau galios ir anksčiau sudarytų sutarčių bei indėlių tęstinumas, o štai palūkanos už paimtas paskolas turėtų mažėti.
Daugiau rūpesčių – verslininkams
Verslininkai domėjosi, ar jie gaus pakankamai eurų, kad nekiltų problemų pirmomis 2015 metų dienomis atsiskaitant su pirkėjais.
Numatyta, kad nuo vasaros pabaigos verslo įmonės su jas aptarnaujančiais bankais sudarys sutartis, kuriose numatys, kiek eurų sausį jiems prireiks. Bankai tokią sumą įmonės sukauptų pinigų (litų) įšaldys jos sąskaitoje, o gruodžio pabaigoje atiduos įmonei eurais. Naujųjų pinigų rinkiniai bus sudaryti taip, kad būtų pakankamai smulkių nominalų eurų.
Įmonės turi gerai įvertinti grynųjų pinigų poreikį pirmosiomis euro cirkuliavimo savaitėmis, nes grąžą privalės atiduoti tik eurais, nors pirkėjas, turėdamas, pavyzdžiui, 100 litų banknotą, pageidautų nusipirkti degtukų dėžutę. Šilutiškių verslininkų prielaidų, kad gyventojai gali bandyti taip išsikeisti litus į eurus, seminaro vedėjas nepaneigė. Tokių atvejų gali būti, tačiau tikimasi, kad gyventojai nepiktnaudžiaus situacija.
Manoma, kad įmonėms vertėtų bankuose užsisakyti tiek grynųjų eurų, kokia yra įmonės 3-4 dienų apyvarta.
Įmonės turi iš anksto pasirūpinti perskaičiuoti visas kainas ir beveik metus jas skelbti ir litais, ir eurais, turi pasigaminti reikalavimus atitinkančias prekių etiketes, kainoraščius. Reikės apmokyti darbuotojus, pertvarkyti apskaitos sistemas, kasos aparatus.
Akcinėms bendrovėms ir kitokioms įmonėms, kurių steigimo ar kituose dokumentuose yra litais nurodytas kapitalas, reikės pasikeisti ir tuos dokumentus. Dokumentų keitimo procedūros dar svarstomos: galbūt bus galima apsieti be notarų paslaugų, gal užteks tik perregistravimo Registrų centre? Tai dar nenuspręsta, tačiau jau numatytas dokumentų keitimo terminas – 2 metai.
Verslininkus pradžiugino žinia, kad pereinamuoju laikotarpiu dviejų valiutų nereikės rašyti PVM sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose.
Eurus tikrinkime „trijų P“ principu
Ypač svarbu atsiminti ir įspėti savo artimuosius, kad jokios valstybinės institucijos nesurašinės litų, jų numerių ar serijų ir neprašys sąskaitų numerių. Taip pat pinigai nebus keičiami nei namuose, nei gatvėse ar kur kitur. Tad jei tokių siūlymų pasitaikys, reikia žinoti, kad tai – tik sukčių gudrybės.
Euro monetos yra vario, aukso, sidabro ir aukso spalvų. Antroji jų pusė visose šalyse skirtinga – tai vadinamoji nacionalinė monetų pusė. Bet tai netrukdys jomis atsiskaityti visose ES šalyse. Lietuvoje antroje monetų pusėje bus pavaizduotas Vytis.
Euro banknotų skiriasi ir spalvos, ir dydžiai: banknotai tuo didesni, kuo didesnis jų nominalas.
5 ir 10 eurų banknotai gali skirtis, priklausomai nuo metų, kuriais jie išleisti.
Kalbėdami apie galimus padirbinėjimus, finansininkai rekomendavo vadovautis „trijų P“ principu: pačiupinėti, pažvelgti į banknotą prieš šviesą ir pakreipus jį apžiūrėti. Mat žinoma, kad padirbinėtojai nesugeba padaryti banknotų iškilumų, kurie jaučiami braukiant pirštu, nepadaro jie ir apsauginių siūlelių ir vandens ženklų bei skaičių, kurie blizga pakreipus.
Nelaikykime pinigų „kojinėse“
Svečiai pažymėjo, kad informacijos apie eurą gyventojams bus teikiama daug. Apie euro įvedimą ir santykį, kuriuo keičiami pinigai visi būsime informuoti SMS žinutėmis, visi gausime leidinius paštu apie praktinius valiutos keitimo dalykus. Po Lietuvą keliaus ir eurobusas, kuriuo važiuojantys specialistai atsakinės į visus žmonėms kylančius klausimus. Prie informacijos teikimo sistemos prisijungs ir bibliotekos, daug informacijos bus viešojoje erdvėje.
Jau dabar visi besidomintys naujove gali skambinti nemokama telefono linija 8 800 34528 (atkreipkite dėmesį, kaip lengva įsiminti šį numerį, nes jis – tikriausia lito ir euro santykio iliustracija). Daugiausia informacijos pateikiama interneto svetainėje www.euras.lt
Rašyti atsakymą