Per ketvirtį duomenis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui pateikusios 8 finansų įstaigos užfiksavo 3,7 tūkst. sukčiavimo atvejų, o gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai siekė 3,7 mln. Eur.
„Pirmąjį ketvirtį fiksuoti sukčių aktyvumo, realių nuostolių rodikliai bei sukčiavimo būdai išlaiko pernai išryškėjusias tendencijas“, – sako centro vadovė Eglė Lukošienė.
Daugiausiai užfiksuota phishingo incidentų – per 900. Nors gyventojai suklastotomis SMS žinutėmis bei laiškais buvo atakuojami intensyviai, išviliotos lėšos apsiribojo 320 tūkst. Eur., taigi vidutinė išviliota suma siekė 355 Eur.
Investicinio sukčiavimo fiksuota mažiau – 500, tačiau išviliota suma siekia 1,6 mln. Eur – t.y. net 5 kartus daugiau. Vidutinė išviliota suma – 3200 Eur.
Investicinio sukčiavimo schema schema pasižymi itin stipria manipuliacija akcentuojant greitą uždarbį ir investicinę naudą. Ji taip pat reikalauja laiko ir gali trukti ilgai, nes sukčiai siekia įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti vis daugiau pinigų, skatindami vis daugiau „investuoti“. Todėl būtina kritiškai įvertinti „greito praturtėjimo“ aplinkybes ir kuo anksčiau pranešti policijai ir savo finansų įstaigai.
Per pirmąjį metų ketvirtį fiksuota daugiau kaip 2 tūkst. atvejų, kai išvilioti lėšas buvo bandoma skelbimais internete apie neegzistuojančias prekes ar paslaugas, „pavedimais“ už Booking/AirBnB platformų ribų, fiktyvia prekyba prabangių prekės ženklų produkcija ypatingai mažomis kainomis, pigiai išnuomojamu nekilnojamu turtu, ar pigiai ir „skubiai“ parduodamu automobiliu, vaikiškomis prekėmis. Taip sukčiai išviliojo apie 800 tūkst. Eur.
Nuo sukčių nukenčia ir įmonės. Jų atžvilgiu dažniausiai taikomos „Netikro įmonės vadovo“ ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo schemos. Sausio – kovo mėn. užfiksuoti 24 šių sukčiavimo būdų atvejai, o įmonės neteko apie 1 mln. Eur.
„Sukčiai kiek galima labiau susipažįsta su įmone, informacija apie verslo partnerius. Todėl bendrovių darbuotojai turėtų itin atidžiai vertinti direktoriaus „prašymus“ ar „verslo partnerių“ pranešimus apie naują banko sąskaitą bei neįprastus atsiskaitymus už paslaugas ir gautą informaciją tikslintis turimais kontaktais“, – pataria centro vadovė.
Balandį pastebėta nauja schema, kuomet rusų kalba bendraujantys sukčiai prisistato bankų, institucijų ar „Google“ atstovais, praneša apie neva kriminaliniais tikslais užvaldytas banko ar kitas jautrias paskyras bei „gelbėdami“ žmones atvyksta į namus pasiimti jų banko kortelių bei PIN kodų. Centras ragina prisiminti, kad bankai, policija ar kitos institucijos neprašo atsiųsti kortelių su PIN kodais.
Jeigu įtariate, jog susiduriate su sukčiais, kuo greičiau susisiekite su savo banku bei informuokite policiją telefonu 112.