Vidudienį atminties akimirka surengta prie H. Šojaus (1845–1937) kapo miesto centre, jo vardu pavadintoje gatvėje. Būrelis Savivaldybės ir seniūnijos, muziejaus ir Pirmosios gimnazijos atstovų su pagarba ir dėkingumu prisiminė iškilią asmenybę, ant kurio dovanotų žemių dabar stovi didžioji dalis Šilutės centro.
Tądien buvo ir daugiau renginių, skirtų H. Šojaus atminimui. Arbatos gėrimo tradicijų edukacija, teatralizuota ekskursija „Kai dvaro šeimininkas prabyla“, kurioje po dvaro erdves vedė pats H. Šojus, tarsi atgaivinęs dvaro kasdienybę ir savo šeimos gyvenimą, Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblio „Kurtinys“ koncertas. Dieną vainikavo pranešimas „Kruizas Nilu: Hugo Šojus ir XX a. pradžios kelionių kultūra Egipte“, kurį skaitė egiptologė Sandra Veprauskienė, ir edukacija „Senovės Egipto grožio paslaptys“.
H. Šojaus vardas neatsiejamas nuo dvaro ir Šilokarčemos, tačiau jo pasaulis neapsiribojo vien dvaro sienomis – Šojų šeimai kelionės buvo svarbi gyvenimo dalis. Rašytiniuose šaltiniuose minima, jog jie ilgiems mėnesiams vykdavo į Šveicariją, Italiją, prie Viduržemio jūros. Ypatingą vietą šeimos patirtyse užėmė Egiptas, palikęs ryškų pėdsaką ir H. Šojaus mintyse.
Paštas, gaisrinė, gimnazija, bažnyčia, ligoninė, uostas ir net turgavietė šiandien stovi ant H. Šojaus dovanotų žemių. Dvarininkas savo valdas skyrė tam, kad miestas augtų ir klestėtų. Jo meilė Mažajai Lietuvai neapsiribojo statybomis. H. Šojus rinko lietuvininkų tautosaką ir istorinius dokumentus, įkūrė pirmąjį privatų muziejų Klaipėdos krašte, buvo tikras filantropas, kuriam rūpėjo kiekvienas gyventojas.
Nors jo asmeninis gyvenimas buvo paženklintas ankstyvų netekčių ir karo negandų, jo palikimas išliko stipresnis už laiką. Tad gimtadienio dieną H. Šojui ir padėkota už pamatus, ant kurių iki šiol stovi mūsų miestas.
Parengta pagal H. Šojaus muziejaus inf.